Visuomenei pristatyta dr. Kazimiero Sventicko knyga „Lietuvos Laisvės liga“

2019 m. lapkričio 15 d. socialinių mokslų daktaras Kazimieras Sventickas pristatė visuomenei savo naująjį leidinį – knygą „Lietuvos Laisvės liga“. Pristatyme gausiai dalyvavo Alytaus mokslininkų draugijos „Vizija“ nariai, Alytaus trečiojo amžiaus universiteto (TAU) klausytojai ir būrys alytiškių, Renginio pabaigoje vyko įdomios diskusijos. Pratęsiant visuomenei aktualius klausimus, dr. K. Sventickas pasidalijo pagrindinėmis knygoje pateiktomis įžvalgomis.

Nauja knyga „Lietuvos Laisvės liga“ – tai ankstesnėje dr. K. Sventicko knygoje „Gimtosios nuodėmės“ (2011) pateiktų publicistinių įžvalgų ir pasiūlymų šalies ekonominių ir socialinių problemų sprendimui tęsinys. Autorius nagrinėja žmogaus ir nuosavybės santykių raidą laisvę atgavusioje Lietuvoje ekonominiu ir socialiniu aspektais: „Turtas yra tarsi tasai stebuklingų ir ypatingų galių turintis žiedas filme „Žiedų valdovas“. Tačiau tų galių panaudojimas gėriui arba blogiui priklauso nuo to, kokias moralines vertybes išpažįsta ir kokiomis vadovaujasi žiedo valdytojas“

Autorius pažymi, kad su Nepriklausomybe grįžusi laisvė turėti gamybos priemonių nuosavybę pažadino žmonių verslumą. Privačios iniciatyvos ir asmeninis interesas padėjo Nepriklausomybę atgavusiai jaunai valstybei išgyventi, sąlygojo labai daug pozityvių, akivaizdžiai matomų pokyčių šalies ekonomikoje ir kitose sferose. Tačiau autoriui labiau rūpi atskleisti esmines priežastis, kodėl po beveik trijų dešimtmečių Laisvės metų daugelyje svarbių sričių esame atsilikėliai tarp Europos Sąjungos šalių, o negatyvių demografinių pokyčių mastais pirmaujame pasaulyje.

Autorius teigia, kad turtas yra kartu ,,ir vaistai, ir nuodai“. Laisvė turėti ir turtėti netrukus po Nepriklausomybės atkūrimo atskleidė ir kitą, per ilgus sovietmečio dešimtmečius primirštą žmogaus ir nuosavybės santykių pusę – privatinį egoizmą. Teisinės atsakomybės bei moralinių normų nepaisantis, nepasotinamas turto alkis tapo liguista atskirų žmonių priklausomybe. Staiga atsivėrusi laisvė ir galimybės turtėti vieniems, kitiems lėmė sąlyginį nuskurdimą. Socialinė nelygybė Lietuvoje augo labai sparčiai. Tam pasitarnavo ir tariamai pažangių neoliberalių dimensijų įsivyravimas. Turtinę nelygybę ugdė ir aukštos kainos. Neskatinant konkurencijos, išryškėjo tarpusavyje susitariančių monopolinių klanų dominavimas rinkoje bei korupcija. Ilgą laiką trukusi didelė bedarbystė, žemas darbo apmokėjimo lygis tapo ir masinės emigracijos pagrindinėmis priežastimis.

Pusę šimtmečio gyvenę sovietmečio narve, praradome demokratinio šalies valdymo ir disponavimo nuosavybe patirtis. Todėl viena pirminių šalies problemų priežasčių autorius nurodo laisvės privatinei nuosavybei pažinimo praradimą, žinių ir patirties steigti bei valdyti nuosavą verslą stoką. Prireikė labai didelių pastangų, kol gamyba persiorientavo į Vakarų šalių rinkas, reikėjo laiko verslumo įgūdžių susiformavimo procesui.

Versliems Lietuvos žmonėms nuo pat laisvės nuosavybei atsivėrimo nebuvo perteiktos laisvojo pasaulio pažintos moralios ekonomikos ir atsakomybės patirtys, nebuvo, o ir šiuo metu mažai kalbama apie godumo ir egoizmo lemiamas socialinės nelygybės grėsmes.

Dr. K. Sventickas siūlo atpažinti ir pripažinti perteklinio godulio grėsmes, akcentuoja valstybės ir verslo socialinės atsakomybės svarbą. Siūlo reabilituoti žmonių pareigą ir atsakomybę derinti privačius ir visuomenės gerovės interesus, dalijasi pasidalijimo ir saiko tiesomis, akcentuoja laiko patikrintas moralines vertybes ir nuosavybės kultūrą.

Knygoje pažymima, kad Lietuvos žmonėms jau atėjęs laikas ne išgyventi, o oriai gyventi. Bendrasis vidaus produktas vienam Lietuvos gyventojui jau siekia apie 80 proc. Europos Sąjungos šalių vidurkio, tačiau darbo apmokėjimas – vos 45 proc. Iš sovietmečio paveldėtas mūsų patiklumas ir nuolankumas, sovietiniame narve gyvenę žmonės prarado pilietinę patirtį kovoti už teisingą atlygį. Šalyje nebuvo ir iki šiol nėra įtakingų ir platesnį palaikymą turinčių socialiniam teisingumui atstovaujančių visuomeninių ir politinių jėgų. Ne dviguba pilietybė, o dvigubai didesni atlyginimai

sugrąžintų emigrantus į gimtinę. Lietuvoje jau yra įmonių, kurias galima vadinti ne tik inovatyviomis, bet ir socialiai atsakingomis. Tačiau tokia pozityvi patirtis per mažai viešinama ir skatinama.

Autorius teikia išvadą, kad laisvė ekonomikoje privalo turėti ribas, ginančias visuomenės darnaus vystymosi ir gerovės interesus, o valstybė turėtų būti moralios nuosavybės sargu. Todėl siūlo Lietuvoje naudoti žmonijos istorijos patikrintus socialinės nelygybės mažinimo „vaistus“, kuriuos patyrusios Vakarų šalys naudoja godumo priklausomybei neutralizuoti, siūlo viešinti nuosavybės kultūros principus. Buvo primintas prieškario Lietuvos 1936 m. penkių litų monetos briaunos rate įrašytas svarbus vertybinis principas – „TAVO GEROVĖ – TAUTOS GEROVĖ.“

Kita vertus, jei norime, kad būtų sąžiningiau mokami mokesčiai, reikia grąžinti verslo žmonių pasitikėjimą valstybe. Valstybinės institucijos turi aktyviai skatinti efektyvią konkurenciją. Būtina griežčiau kovoti su korupcija, prižiūrėti rinką griaunančius kartelinius susitarimus. Kodėl mes nesivadovaujame principu „Visų pirma – Lietuva?“, svarsto autorius.

Komentuodamas dr. K. Sventicko mintis apie turto poveikį žmogui, Vytauto Didžiojo universiteto humanitarinių mokslų magistras Remigijus Jakulevičius priminė Juozo Tumo-Vaižganto mintis apie tris deives – Šviesą, Laisvę ir Turtą. „Lietuviai pirmiausiai imasi Turto deivės ir tada praranda visas kitas“, pastebėjo R. Jakulevičius.

Leidinyje dalijamasi ir autoriaus patirtimi, dirbant socialinės atsakomybės principų besilaikančioje įmonėje UAB „Vita Baltic International“, teikiami aktualūs pilietinės veiklos pavyzdžiai, pateiktos autoriaus patirtys visuomeninėse asociacijose.