Apie mus
Alytaus mieste ir rajone gyvenančius mokslininkus į draugiją subūrė noras žinias ir patirtį geriau panaudoti krašto augimui. 2003 m. vasario 14 d. pirmame oficialiame susitikime Alytaus kolegijoje buvo diskutuojama dėl pagrindinių veiklos nuostatų, tariamasi, kokie turėtų būti draugijos tikslai. 2003 m. birželio 10 d. steigiamajame susirinkime įkurta Alytaus mokslininkų draugija, patvirtinti įstatai ir išrinkta pirmoji taryba. Pasirinktas draugijos vardas – „Vizija”, interpretuojant vizijos sampratą kaip pozityviųjų pokyčių gimtajame krašte regėjimus, kaip kūrybinį mokslinio ieškojimo procesą ir siekį žmonių patirtį bei proto galias telkti konkretiems darbams.
Draugija įregistruota Alytaus apskrities viršininko administracijoje 2003 m. liepos 24 d.
Įstatuose apibrėžtas pagrindinis Alytaus mokslininkų draugijos tikslas – suburti kraštiečių mokslininkų potencialą Alytaus regiono įvairių veiklos sričių pažangai ir plėtrai.
Draugijos siekiai:
- propaguoti mokslo laimėjimus ir aktyviai prisidėti sprendžiant aktualias Alytaus krašto vystymo problemas;
- teikti mokslinę paramą verslui ir savivaldybėms;
- visokeriopai padėti švietimo įstaigoms ir skatinti akademinį jaunimą dalyvauti mokslinėje veikloje;
- supažindinti visuomenę su kraštiečių mokslininkų darbais ir laimėjimais, rūpintis žymiausių krašto mokslininkų atminimo įamžinimu.
Draugijos nariais gali būti asmenys, gyvenantys ar ilgą laiką dirbantys Alytaus mieste ir rajone, o taip pat asmenys, kilę iš Alytaus miesto arba rajono, turintys mokslo laipsnius (mokslų daktaro arba habilituoto mokslų daktaro), pedagoginius vardus (docento, profesoriaus arba akademiko), analogiškus užsienio šalių suteiktus mokslo laipsnius ir pedagoginius vardus. Išimties tvarka gali būti priimami į draugiją ir iš kitų vietovių kilę Alytaus miestui ir rajonui nusipelnę mokslininkai, sutinkantys aktyviai dalyvauti draugijos veikloje.
Didelės problemos, netikėti iššūkiai, kūrybiškų žmonių prigimtis ir asmenybes poreikis būti naudingam tyrėjus pasmerkia kankinamai sudėtingiems tiesos ieškojimams. Tai atspindi ir Alytaus mokslininkų draugijos steigėjų pasirinktas veiklos moto.
Steigiamajame susirinkime buvo išrinkta penkių narių draugijos taryba. Pirmuoju jos pirmininku tapo dr. Kazimieras Sventickas. Vėliau kasmetines rotacijos tvarka pirmininko pareigas perėmė dr. Juozas Jakutis, dr. Aldona Vilkelienė, dr. Povilas Tunaitis, dr. Alfonsas Peckus bei kiti draugijos nariai. Draugiją atstovaujanti Valdyba nurodyta Kontaktuose.
Alytaus mokslininkų draugijoje šiuo metu yra 15 narių. Draugija turi sukaupusi informaciją apie arti 200 kraštiečių mokslininkų. Draugija turi sudariusi bendradarbiavimo sutartis su Alytaus kolegija ir Alytaus miesto Jurgio Kunčino biblioteka. Bibliotekoje yra atidaryta speciali krašto mokslininkų leidinių nuolatinė ekspozicija. Draugijos nariai dalyvauja Alytaus kolegijos rengiamose konferencijose, Alytaus literatų klubo „Tėkmė” renginiuose, skaito paskaitas Alytaus trečiojo amžiaus universiteto (TAU) klausytojams. Kas dveji metai birželio mėnesį Alytaus miesto šventės metu yra kviečiami krašto mokslininkų susitikimai.
Dauguma draugijos narių aktyviai tebedirba privačiose arba valstybinėse institucijose, skaito paskaitas, rengia mokslinius leidinius ir publikacijas, pranešimus mokslinėse konferencijose, dalyvauja visuomeninių organizacijų veikloje, pasisako spaudoje miesto ir rajono visuomenei aktualiais klausimais. Draugijos nariai laiko savo moraline pareiga panaudoti žinias ir patirtį, rengiant ir vertinant Alytaus krašto vystymosi projektus, bendradarbiauti su savivaldos, valstybinėmis ir visuomeninėmis organizacijomis, vykdyti šviečiamąją veiklą, teikti konsultacinę pagalbą Alytaus kolegijai ir kitoms krašto mokymo įstaigoms, plačiau supažindinti visuomenę su kraštiečių mokslininkų laimėjimais.
Mokslo žmonės pašaukti ne tik matyti reiškinius, bet ir atskleisti jų priežastis. Ne visada mokslininkų išvados ir rekomendacijos sutinkamos palankiai. Tačiau kokia nemaloni bebūtų įrodymais pagrįsta tiesa, manome privalantys turėti drąsos ją pasakyti visuomenei.
Veikla
2022 m. lapkričio 10 d. Alytaus rajono Butrimonių gimnazijoje atidaryta paroda „Alytaus krašto mokslininkų istorijos tiltai“.
Susitikimo su vietos bendruomene ir mokiniais metu pasidalyta mintimis, ką duoda mokslinė veikla pačiam žmogui, jo aplinkai, koks yra kelias į mokslą, prisiminti Butrimonyse ar aplinkiniuose kaimuose gimusieji ir tapę žymiais mokslininkais žmonės: dr. Romualdas Makaveckas, akademikas Algirdas Sliesaravičius, prof. Antana Kmieliauskas, prof. Irena Milkevičiūtė ir kiti.
2022 m. rugsėjo 9 d. Simno kultūros namų konferencijų salėje atidaryta paroda „Alytaus krašto mokslininkų istorijos tiltai“.
Simno gyventojai galėjo susipažinti su draugijos ištakomis, uždaviniai, veikla, naujausiais kraštiečių mokslininkų darbais.
2022 m. birželio 26 d. Doc. dr. Kazimierui Sventickui suteiktas Alytaus rajono garbės piliečio vardas.
Garbės vardas (po mirties) suteiktas už ypatingus nuopelnus Alytaus rajonui ir Lietuvos valstybei, vykdant ilgalaikę sistemingą visuomeninę veiklą mokslo, kultūros, švietimo ir aplinkos apsaugos srityse.
2022 m. balandžio 20 d. Alytaus kraštotyros muziejuje atidaryta paroda „Alytaus krašto mokslininkų istorijos tiltai“, papildanti „Alytus – kultūros sostinė 2022” renginius.
Šia paroda išryškinami ryšiai tarp mokslininkų, kurie gyvena ir darbuojasi Alytuje ir tų, kurie šiuo metu skleidžia mokslo šviesą kituose miestuose ar svetur. Krašto mokslininkų yra šimtai, tačiau parodoje pristatoma tik dalis jų: skirtingų mokslo sričių, amžiaus, vykdytos veiklos atstovai. Renginiu norima ne tik pasidalyti informacija su visuomene, bet ir įkvėpti aukštesniems siekiams jaunimą, skatinti jų poreikius naujoms idėjoms.
2022 m. kovo 20 d. Prof. habil. dr. Arvydo Šeškevičiaus knygos „Nenugalėta tiesa” pristatymas Simne ir pogrindinio leidinio „Lietuvos katalikų bažnyčios kronika“ (LKBK, Kronika) leidimo 50 metų sukaktis.
Tai svarus šio mokslininko indėlis, siekiant išsaugoti atminimą visų, kurie kovojo už Lietuvos tautiškumą ir laisvę.
2022 m. vasario 23 d. Pasirašytos bendradarbiavimo sutartys su Alytaus Jurgio Kunčino viešąja biblioteka ir Alytaus kraštotyros muziejumi.
2022 m. vasario 14 d. Alytaus miesto savivaldybėje atidaryta prof. dr. Aldonos Vilkelienės publikacijų paroda, skirta jos pedagoginės 50-mečiui ir mokslinės veiklos 20-mečiui.
Parodoje pristatomos mokslo monografijos, kaip antai: „Ypatingųjų vaikų integruotas muzikinis ugdymas“ (2003), „Specialusis ir įtraukusis meninis ugdymas” (2016); vadovėliai „Opera”(2000), „Specialioji meno edukologija” (2007), keliasdešimt mokslinių straipsnių mokslo žurnaluose, metodinės rekomendacijos.
2021 m. rugsėjo 22 d. atnaujinta ir įregistruota Alytaus krašto mokslininkų draugija „Vizija”, išrinktas prezidentas doc. dr. Rytis Zautra.
2020 m. rugpjūčio 23 d. Simne pristatyta prof. habil. dr. Arvydo Šeškevičiaus dviejų tomų knyga „Simno bažnyčiai 500 metų“.
Autorius chronologine tvarka aprašo bažnyčios statymo darbus, žmones, kurie ją saugojo ir puoselėjo, atskleidžia įvairių religijų atstovų tarpusavio santykius. Daug dėmesio skiriama Simno kunigų dalyvavimui pilietinėse ir politinėse kovose, jų religinei veiklai. Daug išsamio medžiagos pateikta ir apie Simno bažnyčios sakralinį paveldą, pateikta uniklaių nuotraukų, dokumentų kopijų.
2019 m. lapkričio 15 d. Visuomenei pristatyta doc. dr. Kazimiero Sventicko knyga „Lietuvos Laisvės liga”.
Knygoje tęsiamos ankstesnėje K. Sventicko knygoje „Gimtosios nuodėmės“ (2011) pateiktos publicistinės įžvalgos ir siūlymai. Autorius ekonominiu ir socialiniu aspektu nagrinėja žmogaus ir nuosavybės santykių raidą laisvę atgavusioje Lietuvoje. Jis teigia, jog laisvė pažadino žmonių verslumą. Privačios iniciatyvos ir asmeninis interesas padėjo jaunai valstybei išgyventi, sąlygojo labai daug pozityvių, akivaizdžiai matomų pokyčių šalies ekonomikoje ir sistemoje. Tačiau autoriui rūpi atskleisti esmines priežastis, kodėl beveik po trijų dešimtmečių dar vis atsiliekame tarp Europos Sąjungos šalių, o negatyviais demografiniais pokyčiais kartais pirmaujame pasaulyje.
2019 m. rugsėjo 26 d. Alytaus kraštotyros muziejuje pristatytas prof. habil. dr. Arvydo Šeškevičiaus dviejų tomų leidinys „Simno šimtmečių istorija”.
Simno miestelio istorinė raida pateikiama pradedant nuo 15 amžiaus, aprašomi gausūs istoriniai įvykiai, istoriniai objektai, kaip antai, Kalesninkų dvaras, Simno Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčia, Metelių dvaras. Ypatingai daug dėmesio skiriama vietos gyventojų buičiai, tarpusavio santykiams.
Antrajame tome aprašomi pasipriešinimo sovietų okupacijai įvykiai: partizaninis judėjimas, trėmimai, pasakojama apie Katalikų bažnyčios kronikos slaptą leidybą.
2017 m. kovo 17 d. Alytaus miesto teatre pristatyta prof. dr. Aldonos Vilkelienės mokslo monografija „Specialusis ir įtraukusis meninis ugdymas“.
Leidinyje apibendrinta dviejų dešimtmečių autorės praktinio darbo ir mokslinių tyrimų patirtis ne tik su mokiniais, turinčiais specialiųjų ugdymosi poreikių, bet ir su negalios, ligų užkluptais suaugusiais, kuriems buvo taikomi muzikos terapijos metodai.
Pažintinis seminaras Alytaus rajono ūkiuose
Trys mokslų daktarai viename ūkyje
Alytaus mokslininkų draugijos „Vizija“ pakviesti į pažintinį seminarą, birželio 7-osios rytą į ūkininko dr. Alfonso Peckaus sodybą Kalesninkų kaime rinkosi žemdirbių dabartimi besidomintys draugijos nariai, esami ir buvę žemės ūkio specialistai, bendrovių vadovai ir ūkininkai. Sinoptikai buvo prižadėję lietų, tačiau dangus be debesėlio pakeitė daugelio ūkininkų, žadėjusių dalyvauti seminare, planus.
Seminaro dalyvius pasitiko mokslininkai ir ūkininkai Peckai – Alfonsas ir jo sūnus Martynas. Kitas, taip pat tėvo ūkyje daug padedantis, sūnus Domantas seminaro dieną buvo išvykęs į Lenkiją, kur tarptautinėje konferencijoje pristatė savo pranešimą. Abu Alfonso sūnūs pasirinko tėvo pamėgtą mokslo sritį – yra fizikos mokslo daktarai.
Pradėjęs ūkininkauti Alfonsas dar daug metų dirbo ir Fizikos institute. Į klausimą, kaip visur suspėti, atsakė: „Aš įpratau, kad mano darbo diena trunka 16–17 valandų, o kartais teko pasiskolinti ir naktinio laiko, daug buvo sugaištama kelionėms į darbą Vilniuje. Tačiau toks buvo ir yra mano gyvenimo ritmas.“ Tėvo pavyzdžiu sūnūs taip pat išmoko derinti mokslinę veiklą su nesibaigiančiais ūkiniais darbais. Neabejoju, kad Peckų ūkis – vienintelis toks Lietuvoje, kur ko ne kasdien dirba trys mokslų daktarai. Plačiau apie šį seminarą skaitykite: Pažintinis seminaras Alytaus rajono ūkiuose
2016 m. spalio mėn. 21 d. Priimta reikalavimų rezoliucija dėl Kurnėnų Lauryno Radziukyno mokyklos
Alytaus mokslininkų draugijos „Vizija“ inicijuotos akcijos „SOS Kurnėnų Lauryno Radziukyno mokykla“ renginio, skirto mokyklos atidarymo 80 – mečiui ir kilnaus fundatoriaus L. Radziukyno mirties 50 – mečiui paminėti, metu priimta ir dalyvių pasirašyta rezoliucija. Joje reikalaujama, kad būtų užtikrinta pirminė – šviečiamoji iškilaus statinio paskirtis ir jame vykdoma edukacinė bei kultūrinė veikla. Kultūros paveldo objektas turi būti renovuotas, užtikrinta nuolatinė jo apsauga, teritorijos priežiūra. Siekiama, kad Kurnėnų Lauryno Radziukyno mokyklos pastatų kompleksas tarnautų bendruomenės interesams.Rezoliuciją renginio metu pasirašė per 60 žmonių, parašai renkami toliau. Rezoliucija bus įteikta Alytaus rajono savivaldybei.
2016 m. spalio mėn. 13 d. Paskelbta pilietinę akcija „SOS Kurnėnų Lauryno Radziukyno mokykla“
Alytaus mokslininkų draugija „Vizija”, atsiliepdama į Lietuvos Respublikos valstybinės kultūros paveldo komisijos 2016 m. rugsėjo 30 d. sprendimą „Dėl vietos bendruomenių vaidmens saugant kultūros paveldą“, pakvietė bendruomenes, visuomenines asociacijas, žiniasklaidą, visus žmones, suprantančius kraštui svarbaus kultūrinio paveldo tikslingo panaudojimo ir išsaugojimo ateities kartoms reikšmę, dalyvauti pilietinėje akcijoje „SOS Kurnėnų Lauryno Radziukyno mokykla“. Kilnaus mecenato Lauryno Radziukyno lėšomis gimtajame Kurnėnų kaime 1934–1936 metais buvo pastatyta netradicinės architektūros ir išorinio patrauklumo mokykla. Tuo metu tai buvo moderniausia Lietuvoje mokykla, kurioje buvo įrengta elektros tiekimo jėgainė, artezinis gręžinys, centrinis šildymas, biologiniu būdu tvarkoma kanalizacija, dušai, erdvi sporto salė, parketo grindys, veikė bufetas. Sumažėjus mokinių skaičiui, 2004 metais unikali mokykla buvo uždaryta. Mokykla – Alytaus rajono savivaldybei priklausantis kultūros paveldo objektas. Iki šiol nerasti sprendimai, kaip išsaugoti ir įveiklinti Kurnėnų edukacinę šventovę, kuri savo istoriniu sakralumu galėtų garsinti Dzūkijos kraštą. Įlgą laiką nenaudojami pastatai sparčiai nyksta. Sugadinta centrinio šildymo sistema, dėl prakiurusio stogo supuvo ir sulūžo atskirų patalpų grindys, pelėsis įsiskverbė į išorės ir vidaus tinką. Unikalios mokyklos pastatams ir istorinei vėjo jėgainei gresia visiškais nunykimas.
2015 m. birželio 20 d. bendradarbiaujant su Alytaus Kraštotyros muziejumi organizuota diskusija tema „Alytaus miesto istorija ir dabartis“. Dalyvauti diskusijoje ir Alytaus miesto šventėje buvo pakviesti kraštiečiai mokslininkai. Alytaus miesto istoriją atnaujintoje ekspozicijoje pristatė muziejaus Istorijos skyriaus vedėja Vilma Jenčiulytė. Diskusijoje apie miesto problemas ir iššūkius pranešimą padarė ir atsakė į dalyvių klausimus Alytaus miesto meras Vytautas Grigaravičius. Diskusijoje dalyvavo mero pavaduotojai Tautvydas Tamulevičius ir Valė Gibienė, miesto tarybos nariai, kraštiečiai mokslininkai ir „Vizija“ draugijos nariai, visuomenės organizacijų atstovai, verslininkų atstovai ir Alytaus ateitimi besirūpinantys miestelėnai.
2015 m. birželio 12 d. draugijos „Vizija“ iniciatyva Alytaus rajono savivaldybė organizavo konferenciją dėl unikalaus paveldo objekto – Kurnėnų mokyklos pastatų ir teritorijos panaudojimo kultūrinei, pažintinei ir edukacinei veiklai galimybių. Laikraštyje „Alytaus naujienos“ šia tema publikuotas kraštiečio prof. habil. dr. Albino Lugausko straipsnis „Neleiskime užgesti šviesos žiburėliams“.
2014 m. vasario 28 d. pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su Alytaus Jurgio Kunčino viešąja biblioteka (daugiau informacijos rasite bibliotekos internetiniame puslapyje). Sukaupti kraštiečių mokslininkų leidiniai ir bibliotekoje atidaryta ekspozicija „Alytaus krašto mokslininkų leidiniai“.
2013 m. birželio 15 d. Alytaus muzikos mokykloje kraštiečių mokslininkų ir svečių susirinkime iškilmingai pažymėtas draugijos veiklos dešimtmetis. Surengta kraštiečių mokslininkų leidinių paroda.
2012 m. spalio 12 d. visuomenei pristatyta prof. habil. dr. šviesios atminties kraštiečio Alberto Piličiausko knyga „Pedagoginio dvasingumo link“.
2012 m. birželio 16 d. Alytaus miesto savivaldybės salėje organizuota konferencija ir paskelbtas straipsnių rinkinys tema „Lietuva, kur tu eini ? “
2012 m. sausio 23 d. paskelbtas kreipimasis į kraštiečius mokslininkus teikti laikraščiui „Alytaus naujienos“ straipsnius tema „Lietuva, kur tu eini?“
2009 m. kovo 21 d. Alytaus kolegijoje įvyko kraštiečių mokslininkų ir visuomenės atstovų susitikimas, kurio metu pristatytas leidinys „Alytaus krašto mokslininkai“, kolegijos direktorė Danutė Remeikienė pristatė kolegijos veiklą ir perspektyvinius planus.
2007–2008 metais draugijos „Vizija“ tarybos nariai, tiesiogiai bendraudami su kraštiečiais mokslininkais arba jų artimaisiais bei pasinaudodami įvairiais informacijos šaltiniais, sukaupė medžiagą leidiniui „Alytaus krašto mokslininkai“
2006 m. birželio 17 d. Alytaus kolegijoje organizuotas kraštiečių mokslininkų susitikimas.
2006 m. balandžio 12 d. Ūdrijos pagrindinėje mokykloje (Alytaus raj.) organizuota konferencija tema „100 metų lietuviškajam matematikos vadovėliui”. Dalyvavo ir skaitė pranešimus prof. Jonas Kubilius, doc. dr. Henrikas Jasiūnas, doc. dr. Juozas Banionis, doc. dr. Algimantas Pranas Urbonas.
2005 m. birželio 11 d. Alytaus miesto šventės metu visuomenei pristatytas leidinys „Alytaus istorinė raida” (185 p.), parengtas vadovaujant draugijos „Vizija“ narei prof. Reginai Žepkaitei. Leidinio bendraautoriai – draugijos nariai doc. dr. Juozas Jakutis ir doc. dr. Aldona Vilkelienė.
2005 m. birželio 11 d. Alytaus miesto šventės metu organizuota diskusija aktualia emigracijos tema „Kad Alytus neišsivaikščiotų”. Dalyvavo Pilietinės visuomenės instituto tarptautinių programų direktorius dr. Mantas Adomėnas.
2005 m. vasario 23 d. Alytaus kolegijoje draugija „Vizija“ organizavo diskusiją tema „Visuomenės vertybės Lietuvoje”. Dalyvavo svečiai – akademikas Algirdas Gaižutis ir prof. Vaidas Matonis.
2004 m. birželio 12 d. Alytaus kraštotyros muziejuje įvyko pirmasis kraštiečių mokslininkų susitikimas.
2004 m. birželio 11 d. Alytaus mieste organizuotos mokslo dienos. Trijuose susitikimuose su visuomene ir su Alytaus miesto vadovais dalyvavo didelė grupė mokslininkų – akademikai Antanas Buračas, Algirdas Gaižutis, MA narys prof. Antanas Tyla, prof. Kazimiera Danutė Prunskienė, prof. Romualdas Ginevičius, prof. Vaidas Matonis, prof. Alvydas Pikūnas, doc. dr. Dainius Characiejus ir doc. dr. Eugenijus Kosinskas. Dalyvavo „draugijos krikštatėviu” nominuotas Vilniaus pedagoginio universiteto rektorius akademikas Algirdas Gaižutis.
2004 m. sausio 25 d. Alytaus kolegijoje įvyko teatralizuotas draugijos prisistatymas visuomenei.
2003 metais parengtas informacinis leidinys „Alytaus mokslininkų draugija „Vizija”, kuriame sukaupta informacija apie kraštiečius mokslininkus, sukurtas draugijos logotipas ir devizas.