Pranešimai

Alytaus  mokslininkų draugijos „Vizija“ veiklos dešimtmetis

Draugijos tarybos pirmininko doc. dr. K. Sventicko pranešimas

Alytus, 2013-06-15

„Vaizduotės jėga yra kiekvieno pasisekimo pradžia ir priežastis. Minties vairas saugo gyvenimo laivą nuo paskendimo“, – tai prieškario Lietuvoje ir visame pasaulyje garsaus filosofo ir pedagogo Orison Switt Marden žodžiai išsakyti monografijoje „Minties galybė“ .

Ką spėjo nuveikti, kuo gali pasidžiaugti tas mūsų nedidelis būrelis per dešimtį metų? Pirmasis mūsų darbas buvo informacijos apie Alytaus krašto mokslininkus rinkimas ir informacinio leidinio apie draugijos tikslus parengimas. Visus, kuriuos tik suspėjome „išaiškinti“, pakvietėme atvykti į pirmąjį kraštiečių mokslininkų susirinkimą, įvykusį 2004 m. birželio 12 d. Alytaus kraštotyros muziejuje. Susirinko per keturiasdešimt garbių mokslininkų iš visos Lietuvos. Turėjome fantastišką aplinką – muziejaus eksponatus liudijančius Alytaus krašto istoriją ir salių sienas, nukabinėtas puikaus tapybos meistro B. Grušo paveikslais. Tai buvo nepaprastai šiltas ir įsimintinas visiems dalyviams susitikimas. Dalyvavo Alytaus apskrities ir Alytaus miesto vadovai, kurie pasidalijo su svečiais mintimis apie Alytaus miesto problemas ir ateitį. Iš kraštiečių mes išgirdome įvairių pasiūlymų, kuriomis kryptimis plėtoti draugijos veiklą. Vienas iš pageidavimų, kurį pavyko įgyvendinti po penketo metų, – tai išleisti leidinį „Alytaus krašto mokslininkai“.
Džiaugėmės ir tuo, kad tais pačiais 2004 metais tradicinė miesto renginių programa buvo papildyta draugijos „Vizija“ sumanymu surengti Alytuje miesto mokslo dienas. Priėmime pas miesto merą ir susitikimuose su alytiškiais dalyvavo gausi garbių mokslininkų delegacija, kurios sudėtyje buvo akademikai Antanas Buračas ir Algirdas Gaižutis, Mokslų akademijos narys prof. Antanas Tyla, prof. Kazimiera Prunskienė, prof. Romualdas Ginevičius, prof. Vaidas Matonis, prof. Alvydas Pikūnas ir kiti. Tokio lygio mokslo atstovų „desantas“ mieste lankėsi pirmą kartą. Mokslininkų susitikimai su miesto visuomene vyko Alytaus muzikos mokykloje, Alytaus centrinėje ligoninėje ir Alytaus kolegijoje.
Alytaus miesto savivaldybė aktyviai parėmė draugijos narės alytiškės garbios istorikės, profesorės Reginos Žepkaitės parengtą leidinį „Alytaus istorinė raida“. Knyga buvo parengta drauge su kolegomis draugijos nariais dr. Juozu Jakučiu ir dr. Aldona Vilkeliene ir pristatyta Alytaus visuomenei 2005 m. birželio mėnesį Alytaus miesto dienų metu. Kitas tų metų vasaros mūsų renginys – „Vizijos“ draugijos Alytaus rajono bibliotekoje organizuota diskusija aktualia tema „Kad Alytus neišsivaikščiotų“. Įdomų pranešimą apie emigracijos istoriją ir priežastis padarė dr. Mantas Adomėnas. Diskusijoje dalyvavo įvairų Alytaus miesto visuomenės organizacijų atstovai. Po diskusijos miesto meras Vytautas Kirkliauskas pakvietė draugijos „Vizija“ narius į priėmimą, kur kartu su garbiais Alytaus miesto senbuviais buvo tartasi dėl savivaldybės veiklos tobulinimo gairių.
Alytaus kolegijoje organizavome diskusiją „Visuomenės vertybės Lietuvoje“, kurioje aktyviai dalyvavo akademikas Algirdas Gaižutis ir profesorius Vaidas Matonis.
2006 m. draugijos tarybos nario Alfonso Peckaus iniciatyva Ūdrijos pagrindinėje mokykloje įvyko konferencija „100 metų lietuviškajam matematikos vadovėliui“. Dalyvavo ir pranešimus skaitė akademikas Jonas Kubilius, doc. dr. Jasiūnas, doc. dr. Juozas Banionis ir mūsų kraštietis doc. dr. Algimantas Pranas Urbonas.
2006 m. birželio 17 d. į eilinį susitikimą Alytaus kolegijoje vėl pakvietėme kraštiečius mokslininkus. Vyko įdomus pokalbis apie mokslo ir mokymo reformas, pasidalinta mintimis aktualiais šaliai ir Alytaus kraštui klausimais. Kraštiečiai aktyviai domėjosi Alytaus kolegijos veikla.
O nuo 2007 metų imtasi kaupti medžiagą leidiniui „Alytaus krašto mokslininkai“. Planavome, kad tam pakaks vienerių metų. Tačiau pasirodė, kad tas darbas laikui kur kas imlesnis, nei tikėtasi. Dirbo visi tarybos nariai, tačiau ypač didelį darbą kaupiant medžiagą atliko kolega dr. Povilas Tunaitis. Su leidėjo – UAB ,,Alytaus naujienos“ – redaktorių pagalba paruošėme spaudai leidinį ir jį 2009 metais pristatėme visuomenei ir kolegoms kraštiečiams. Pristatyme sulaukėme tuometinio Lietuvos mokslų akademijos prezidento Zenono Rudziko, mūsų draugijos laimintojo akademiko Algirdo Gaižučio, labai pasidžiaugėme gausiu atsilankiusių kraštiečių mokslininkų būriu. Informaciją apie krašto mokslininkus 2011 m. perdavėme ir populiariajam leidiniui „Kas yra kas“.
Praeitais metais kartu su laikraščiu ,,Alytaus naujienos“ organizuota diskusija aktualia tema „Lietuva, kur tu eini?“. Alytiškių vardu nuoširdžiai dėkoju kraštiečiams, parašiusiems straipsnius šia tema laikraščiui ir dalyvavusiems įdomioje diskusijoje. Kraštiečiai mokslininkai išreiškė didelį susirūpinimą situacija Lietuvoje ir pateikė įdomių išvadų ir siūlymų. Tik tenka apgailestauti, kad į patyrusių ir labai geranoriškų mokslo žmonių pastabas mažai reaguojama, visuomenės gyvenime ir valstybės valdyme ignoruojamos per daugelį metų iškristalizuotos visuomenės vertybės, kuriamos naujos vadinamosios šių laikų „dimensijos“.
Praeitais metais čia, Muzikos mokykloje, Alytaus pedagogus ir kitus švietimo problemomis besidominčius žmones kolegė Aldona Vilkelienė pakvietė susipažinti su a. a. puniškio profesoriaus, žymaus pedagogikos žinovo ir patyrusio specialisto, labai šilto žmogaus Alberto Piličiausko knyga „Pedagoginio dvasingumo link“, kurią pristatė profesoriaus dukra.
Stengėmės prisidėti ir prie Alytaus kolegijos veiklos. Esame dėkingi Alytaus kolegijos administracijai, kad mums buvo sudaromos sąlygos ir kolegijoje vyko pagrindiniai draugijos renginiai. Dėkojame kolegijos direktorei Danutei Remeikienei, kad sulaukiame ne tik asmeninio dėmesio, bet ir kolegijos darbuotojų paramos mūsų renginiams.

Džiaugiamės, kad kolegijoje daugėja mokslo vardus turinčių specialistų, sukurta iš tiesų labai moderni materialinė mokymo bazė. Teko asmeniškai dalyvauti ne vienoje konferencijoje, recenzuoti pranešimus, dalyvauti kolegijos dėstytojų atestacijoje, mokymo programų vertinime.
Draugiškas bendradarbiavimas mezgasi su Alytaus trečiojo amžiaus universitetu (TAU). Dr. Romutė Orenienė TAU klausytojams gerai pažįstama lektorė. Na ir aš jau turėjau garbės susipažinti su šia atidžia ir labai patyrusia auditorija, vėliau organizavau TAU susitikimą su sveikatos apsaugos ministru Vyteniu Andriukaičiu.
Gal ir ne toks ilgas mūsų darbų sąrašas. Tačiau vertinant, kad tai atlikta praktiškai keturių-penkių aktyvių draugijos kolegų darbu, tai ne taip mažai. Kaip sakė motina Teresė: „Tai, ką darome, yra tik lašas vandenyne, tačiau jeigu nedarytume, vandenynui trūktų vieno lašo“. Malonu, kad į draugijos veiklą įsijungė kiti Alytuje gyvenantys mokslininkai – dr. Dalia Šablevičienė, dr. Ramutė Orenienė ir dr. Rūta Petrauskienė.
Labai gaila, kad netekome mielos profesorės istorikės Reginos Žėpkaitės. Tačiau garbingas profesorės vardas nesenai suteiktas kolegei dr. Aldonai Vilkelienei, taigi, „pusiausvyra“ atstatyta. Dar kartą noriu tuo pasidžiaugti ir Jūsų vardu sveikinu mielą profesorę Aldoną.
Visada džiaugiamės ir didžiuojamės išgirdę apie mūsų kraštiečių mokslininkų pasiekimus. Tenka labai atsiprašyti, kad ne visus spėjome pasveikinti su jubiliejais ar aukštais įvertinimais, ne apie visus rasta laiko aprašyti Alytaus spaudoje. Šiandien sudarėme progą pateikti parodėlėje savo mokslines ir grožines publikacijas ir kartu pasidžiaugsime kraštiečių darbais.
Galime pasidžiaugti ir aktyviųjų draugijos narių asmeniniais pasiekimais per pastaruosius penkerius metus. Aldona Vilkelienė 2007 m. pelnė garbingą Lietuvos mokytojo vardą, darė pranešimus tarptautinėse konferencijose, parengė monografiją ir už aprobuotus mokslinius leidinius pelnė aukštą įvertinimą, tapo Alytaus muzikos mokyklos direktore. Doc. dr. Juozas Jakutis aktyviai dalyvavo rengiant Alytaus istorijos knygą, kraštiečių mokslininkų leidinį, organizavo susitikimus su kraštiečiais medikais. Fizikos dr. Alfonsas Peckus, apart produktyvios mokslinės veiklos, stebina mus kaip pažangus ūkininkas, netradicinių, egzotinių kultūrų augintojas. Neabejotinas sunkios ligos įkalinto namuose dr. Vytauto Lubausko indėlis Alytaus kolegijos, Dzūkijos aukštojo mokslo šventovės kūrimo ir oficialaus pripažinimo procese. Patyrusi gydytoja dr. Birutė Vansevičienė alytiškiams žinoma ir kaip kelių grožinės literatūros knygų autorė. Dr. Juozapas Šeštakauskas vasarą ne tik pats vysto ekologinį ūkininkavimą, bet ir visuomeniniais pagrindais rengia mokomuosius seminarus Pietų Lietuvos ūkininkams. Džiaugiamės ir labai įdomiais Juozapo straipsniais vietinėje spaudoje. Šiandien parodėlėje rasite dr. Šeštakausko knygą „ Norėjome kaip geriau. Išėjo kaip visada“. Na, o vos prašvitus pavasariui, smagu mugėse sutikti agronomą dr. Vladą Matulionį su užaugintų puikių gėlių ar medelių daigais. Jau minėjau didelį dr. Povilo Tunaičio indėlį, rengiant šiandien pristatomą leidinį. Dr. Povilą alytiškiai mena kaip puikų specialistą, Alytaus medvilnės kombinato vyr. inžinierių. Ramutę Orenienę alytiškiai gerai žino iš paskaitų psichologinėmis temomis, dr. Dalia Šablevičienė yra žinomos firmos „Traidenis“ vyr. technologė, doc. dr. Rūta Petrauskienė sėkmingai vadovauja Alytaus kolegijos Nuotolinių studijų centrui. Na, o draugijos aktyviuoju nariu tapęs gydytojas prof. Juozas Danilevičius geba žemiečius nustebinti savo įdomios poezijos rinkiniais.
Taigi, dauguma draugijos narių ir nepaisant amžiaus aktyviai dirba ir dalyvauja mokslinėje, edukacinėje ir kitoje visuomeninėje veikloje, leidžia knygas, dalyvauja šalies ir tarptautinėse konferencijose.
Su pagarba ir liūdesiu mename Anapilin pastaraisiais metais išėjusius garbius kraštiečius: akademiką Zenoną Roką Rudziką, profesorius Albertą Pilčiauską, Petrą Galakvosčių, dr. Romualdą Makavecką.
Žinome, kad kūrybiškų žmonių prigimtis ir asmeninis poreikis yra realizuoti dvasios ir proto galias. Esame tik žmonės ir turime pripažinti, kad neišvengiame apsirikimų ar skaudžių klaidų, dėl kurių tenka išgyventi ir apgailestauti. Kelias į tiesą dažniausiai būna sudėtingas ir „erškėčiuotas“, kartais tenka būti nesuprastiems visuomenės ar valdžios atstovų. Sparčiai turtiniu principu išsiskaidžiusioje visuomenėje labai svarbu kartu ieškoti ir rasti būdus, kaip išvengti socialinių sukrėtimų, užtikrinti socialinį saugumą. Iš mūsų labiau laukia ne kritikos, o apgalvotų ir racionalių siūlymų ar patarimų.
Todėl kviečiu tiek draugijos narius, tiek kraštiečius mokslininkus aktyviau domėtis ir dalyvauti, sprendžiant skaudžias krašto ir miesto problemas. To iš mūsų tikisi krašto ir miesto visuomenė.