Šviesos žiburys Kurnėnuose atgimsta
Dr. Kazimiero Sventicko, Alytaus mokslininkų draugijos „Vizija“ pirmininko ir Kurnėnų Lauryno Radziukyno mokyklos draugijos tarybos nario, mintys 2020.09.11 atvėrus renovuotos mokyklos duris.
Tokia iškilia proga noriu prisiminti šviesios atminties poeto Justino Marcinkevičiaus istorinius žodžius: „Ir štai atėjo ta diena..“ . Diena, kurios labai laukėme, diena, kai po ilgų ir karštų diskusijų metų sulaukto tvirto rajono vadovų ir tarybos narių apsisprendimo, po kruopštaus restauratorių darbo naujam gyvenimui prikeltas sakralus, analogų ne tik Lietuvoje, manau, ir prieškario Europos kaimuose neturėjęs kultūros paveldo objektas. Dešinėje Nemuno pusėje turime plačiai žinomą ir gausiai piligrimų lankomą krikščionišką Pivašiūnų šventovę. O kairėje pusėje dabar turėsime ne tik 500- metį paminėjusią Simno Bažnyčią, bet ir unikalią edukacinę šventovę, kuri yra kaip gyvas išeivijos atstovo kilnumo liudijimas. Tai paminklas nesumeluotai žmogaus meilei savo gimtinei. Tai buvo Kurnėnų ūkininko sūnaus Lauryno Radziukyno dovana Lietuvos ateičiai – vaikams.
Susirūpinti uždaryta ir likimo valiai palikta Kurnėnų mokykla Alytaus mokslininkų draugijos „Vizija“ narius 2014 metais paakino iš Maštalierių kaimo kilęs šviesios atminties Dzūkijos krašto gamtos ir kultūros paveldo žinovas, profesorius chemikas Albinas Lugauskas, kreipdamasis į visuomenę jautriu motyvuotu laišku „Neleiskime užgesti šviesos žiburėliams“. Krašto mokslininkai atėjo į pagalbą mokyklos likimu daug metų labai aktyviai besirūpinančiai buvusiai mokyklos direktorei Antaninai Urmanavičienei, organizuodami akcija „SOS Kurnėnų mokykla“. 2015 metų birželio mėnesį inicijuojama konferencija dėl Kurnėnų mokyklos situacijos, o 2016 metų spalio mėnesį Alytaus rajono savivaldybė organizuoja gražų mokyklos atidarymo 80 -čio minėjimą.
Tačiau mokyklos pastatai tebestūkso nykiai apleisti. Tuomet įsisteigia Kurnėnų Lauryno Radziukyno mokyklos draugija, apjungusi buvusius mokinius ir mokytojus, labdario giminaičius, krašto kultūros paveldui neabejingus žmones. Norėjome, kad apleistas Kurnėnų mokyklos statinių kompleksas būtų renovuotas, kad tarnautų visuomenės interesams, taptų lankytinu socialinės traukos objektu. Svarbiausia pirmine draugijos misija buvo kuo plačiau viešinti užmirštą unikalų paveldo objektą. Dvejus metus mokykloje savaitgaliais organizuotos atvirų durų dienas, iš užmaršties prikeliama iš Amerikos atplukdytos mokyklos ir labdario istorija. Vyko patriotiniai renginiai, koncertai, parodos, susitikimai. Turėjome daugybę lankytojų iš visos Lietuvos ir užsienio, visuomenės organizacijų ekskursijų, gražių linkėjimų. Labai svarbus buvo aktyvus Alytaus krašto žiniasklaidos palaikymas, pažintinės ir kritiškos LRT žurnalistų parengtos radijo ir televizijos laidos. Tuo, kad Kurnėnų legendą sužinotų atsakingi už kultūros paveldą šalies ministrai nuoširdžiai rūpinosi Seimo narys Robertas Šarknickas. Edukacinio paveldo objekto ypatingos vertės viešinimas neabejotinai turėjo įtakos ir sulauktam apsisprendimui prikelti mokyklą naujam gyvenimui.
Vadovu mūsų draugija turėjo Kurnėnų mokytojos sūnų, šios mokyklos mokinį Ramūną Kručkauską. Dar prieš kelias savaites su juo aptarinėjome, kokia visuomenei naudinga veikla čia galėtų būti. Deja, likimas turi savo planus. Ramūnas labai netikėtai išėjo Amžinybėn, nesulaukęs šios dienos, liko nepasakyti jam geri žodžiai už aktyvią veiklą draugijoje.
Daugeliui žmonių lieka nepadėkota už jų svarius ir kilnius jų darbus. Štai Lietuvos valdžia per ilgus sovietmečio dešimtmečius nematė reikalo net prisiminti labdario Radziukyno. Tik 1992 metais tuometinės Alytaus rajono savivaldybės sprendimu mokyklai buvo suteiktas Lauryno Radziukyno vardas. 1996 metais labai atkaklia A. Urmanavičienės iniciatyva Amerikoje suieškomas L.Radziukyno sūnus Andrew Radkins. Jis buvo labai nustebęs ir nudžiugęs, kad jo tėvas pagaliau prisimintas Lietuvoje. Tačiau dėl sveikatos jau negalėjo atvykti į organizuotą iškilmingą mokyklos 60 – čio minėjimą. Po to vėl iš Lietuvos tyla, labdarys pamirštas, nes mokykla buvo uždaryta ir tapo tarsi nereikalinga… Tik 2017 metų pabaigoje A.Radkins sužino, kad pagaliau Kurnėnų mokyklos pastatų kompleksą žadama atgaivinti. Deja, jis netrukus iškeliauja Anapilin.
Draugija rūpinosi, kad būtų ištaisyta taip ilgai trukusi neteisybė, kad bent L.Radziukyno vaikaičiams būtų pasakyta, kad tėvynė labai vertina garbaus senelio žygdarbį. Draugijai pavyko į Lietuvą parsikviesti vieną iš L.Radziukyno anūkų – John Radkins ir jo žmona Agnie. 2018 m. liepos 6 d. iškilmingoje aplinkoje Dauguose Radziukynų šeimai įteikta šalies Vyriausybės vadovo Sauliaus Skvernelio padėka ir valstybės atkūrimo 100-čio atminimo medalis. Alytaus rajono meras Algirdas Vrubliauskas labdario anūkui įteikė Lietuvos vėliava ir svarbiausią dovaną – pažadą renovuoti mokyklą. Vizito į senelio gimtinę įspūdžių labai sujaudintas John prisipažino atradęs savo antrąją meilę – Lietuvą.
Kurnėnų Lauryno Radziukyno mokyklos draugijos narių, tame tarpe ir labdario giminaičių vardu. noriu nuoširdžiai padėkoti atsakingiems vadovams ir politikams, nuo kurių apsisprendimo priklausė ES fondų paramos skyrimas, Alytaus rajono tarybos nariams, skyrusiems renovacijai didelės rajono biudžeto lėšų sumos, rajono savivaldybės darbuotojams, daug triūso įdėjusiems rengiant sudėtingus projektus, o taip pat kruopštiems paveldo atkūrimo darbų meistrams.
Mokyklos renovacijai skirtos didelės lėšos nėra investicija į praeities atminimą, jos turi pasitarnauti dabarčiai ir tolimai ateičiai. Tikiu, kad renovuotuose pastatuose šiuolaikinėmis priemonėmis bus tęsiamos mums L.Radziukyno paliktos atsakingo gyvenimo ir kilnaus pasidalijimo pamokos. Pirmojo mokyklos direktoriaus Motiejaus Ražansko, kelių kartų garbių mokytojų pastangomis Kurnėnuose buvo ugdoma meilės savo kraštui dvasia. Čia gyva mokyklos bokšte krašto šviesuolio keramiko Vytauto Brazdžiaus Vytyje įamžinta tautiškumo dvasia, kuri išliko nesunaikinta ir okupacinių režimų valdymo metais. Ypatingas dėmesys mokykloje buvo skiriamas Dzūkijos gamtos pažinimui, krašto savanorių ir laisvės kovotojų atminties saugojimui. Patriotiškumas, tėvynės gynėjų atmintis, gamtos apsauga, žalioji politika šiandien yra labai aktualios visuomenei temos. Suprantama, reikalingos ir Dzūkijos krašto paveldą ir istoriją garsinančios edukacijos, retro ir šiuolaikinių ugdymo priemonių bei technologijų prezentacija, o gal ir susiję verslai.
Dera nepamiršti, kad be kitų ypatumų, išskirtinė yra šio objekto, kaip pozytyviosios emigracijos pavyzdžio, reikšmė. Mes teisingai ir labai entuziastingai rūpinamės kaimynais baltarusiais, ukrainiečiais ar gruzinais. Tačiau gerokai pamiršome šimtus tūkstančių Lietuvos žmonių išsibarsčiusių po pasaulį. Pamirštame, koks tai didelis potencialas, kurį galime pažadinti. Šiose istoriniuose rūmuose būtų galima garsinti Dzūkijos krašto dukterų ir sūnų pozityvius pasiekimus užsienio šalyse, palaikyti ryšį su gimtinės besiilginčiais tautiečiais.
Sveikinu su Kurnėnų mokyklos atgimimu ir kviečiu – dabar mes visi esame atsakingi, kad veikla renovuotame pastatų komplekse tarnautų visuomenės pažangai, kad Lauryno Radziukyno pavyzdys sulauktų pasekėjų.