Priimta reikalavimų rezoliucija dėl Kurnėnų Lauryno Radžiukyno mokyklos

Aly­taus moks­li­nin­kų drau­gi­jos „Vi­zi­ja“ ini­ci­juo­tos ak­ci­jos „SOS Kur­nė­nų Lau­ry­no Ra­džiu­ky­no mo­kyk­la“ pir­mo­jo ren­gi­nio, skir­to mo­kyk­los ati­da­ry­mo 80 – me­čiui ir kil­naus fun­da­to­riaus L. Ra­džiu­ky­no mir­ties 50 – me­čiui pa­mi­nė­ti, me­tu pri­im­ta ir renginio mokykloje da­ly­vių pa­si­ra­šy­ta re­zo­liu­ci­ja. Jo­je rei­ka­lau­ja­ma, kad bū­tų už­tik­rin­ta pir­mi­nė – švie­čia­mo­ji iš­ki­laus sta­ti­nio pa­skir­tis ir ja­me vyk­do­ma edu­ka­ci­nė bei kul­tū­ri­nė veik­la. Kul­tū­ros pa­vel­do ob­jek­tas tu­ri bū­ti re­no­vuo­tas, už­tik­rin­ta nuo­la­ti­nė jo ap­sau­ga, te­ri­to­ri­jos prie­žiū­ra. Sie­kia­ma, kad Kur­nė­nų Lau­ry­no Ra­džiu­ky­no mo­kyk­los pa­sta­tų kom­plek­sas tar­nau­tų ben­druo­me­nės in­te­re­sams at­sklei­džiant ir pri­sta­tant vi­suo­me­nei Dzū­ki­jos re­gio­no sa­vi­tu­mą, ug­dant tau­tiš­ku­mą ir pi­lie­tiš­ku­mą.  

2016 m. spa­lio 21 die­ną is­to­ri­nės Kur­nė­nų mo­kyk­los du­rys bu­vo at­ver­tos lan­ky­to­jams. Su nos­tal­giš­ku il­ge­siu po iš­tuš­tė­ju­sios moks­lo šven­to­vės pa­tal­pas vaikš­čio­jo ir pri­si­mi­ni­mais da­li­jo­si bu­vę mo­ky­to­jai, mo­ki­niai, ki­ti lan­ky­to­jai, su­si­do­mė­ję uni­ka­liu ob­jek­tu. Ne­ri­mas ir liū­de­sys at­si­spin­dė­jo žmo­nių vei­duo­se – ar iš­liks jų nu­my­lė­ta uni­ka­li mo­kyk­la?

Ren­gi­nys pra­si­dė­jo ty­los mi­nu­te ana­pi­lin iš­ke­lia­vu­sių L. Ra­džiu­ky­no ir bu­vu­sių mo­kyk­los mo­ky­to­jų bei mo­ki­nių at­mi­ni­mui. Vie­nin­gai ir la­bai nuo­šir­džiai tar­si Są­jū­džio lai­kais su­gie­do­ta „Tau­tiš­ka gies­mė“. Bu­vu­si mo­ki­nė Ona Sun­co­vie­nė Kur­nė­nų mo­kyk­lai ir jos įkū­rė­jui skir­to­mis sa­vo kū­ry­bos ei­lė­mis vi­sus nu­tei­kė at­sa­kin­gam po­kal­biui. Aly­taus moks­li­nin­kų drau­gi­jos „Vi­zi­ja“ ta­ry­bos na­rys dr. Ka­zi­mie­ras Sven­tic­kas iš­sa­kė prie­žas­tis, ko­dėl kraš­to moks­li­nin­kai or­ga­ni­za­vo pa­gal­bos šiai mo­kyk­lai ak­ci­ją.Ne­ri­mą su­kė­lė pir­mi­nis 2009 me­tų ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės su­ma­ny­mas te­ri­to­ri­jo­je įkur­ti už­da­rą po­il­sio ir pra­mo­gų cen­trą, o Kur­nė­nų mo­kyk­los re­no­va­ci­ją pa­lik­ti ne­apib­rėž­tai at­ei­čiai. Po­žiū­ris į pa­vel­do ob­jek­to pa­nau­do­ji­mo ga­li­my­bes edu­ka­ci­niams-pa­žin­ti­niams tiks­lams bu­vo ver­ti­na­mas tik kaip ga­li­ma naš­ta ra­jo­no biu­dže­tui. De­ja, ša­ly­je pra­ran­da­mas kul­tū­ri­nio pa­vel­do reikš­mės tau­tos da­bar­čiai ir at­ei­čiai su­vo­ki­mas, de­val­vuo­ja­mos mo­ra­li­nės vi­suo­me­nės ver­ty­bės, aukš­ti­na­mas vien ma­te­ria­lios nau­dos sie­ki­mas.Ra­jo­no va­do­vų nuo­sta­tos kei­čia­si, ta­čiau jo­kių re­zul­ta­tų taip ir ne­su­lauk­ta. To­dėl bū­ti­nas ak­ty­vus pi­lie­ti­nis reik­lu­mas, kad kraš­tui svar­bus kul­tū­ros pa­vel­do ob­jek­tas ne­su­nyk­tų. dr.K.Sven­tic­kas api­ben­dri­no iš įvai­rių žmo­nių ir ins­ti­tu­ci­jų gau­tus pa­siū­ly­mus dėl mo­kyk­los kom­plek­so pa­nau­do­ji­mo (pa­tei­kia­ma pa­siū­ly­mų su­ves­ti­nė).

Bu­vu­si mo­kyk­los di­rek­to­rė An­ta­ni­na Ur­ma­na­vi­čie­nė pik­ti­no­si, kad mo­kyk­los sta­ti­niai ir te­ri­to­ri­ja ap­leis­ta. Mo­kyk­los ir jos įkū­rė­jo is­to­ri­ją ge­rai ži­nan­tis Aly­taus ra­jo­no ta­ry­bos na­rys Jo­nas Ju­ra­vi­čius pa­reiš­kė, kad bu­vu­siems ra­jo­no va­do­vams trū­ko kul­tū­ri­nio in­te­lek­to, to­dėl rin­ki­mų pa­ža­dai re­no­vuo­ti Kur­nė­nų mo­kyk­lą li­ko ne­įvyk­dy­ti. Iš­reiš­kė vil­tį, kad mo­ky­to­jo iš­si­la­vi­ni­mą ir pa­tir­tį tu­rin­tis da­bar­ti­nis vi­ce­me­ras Ar­vy­das Bal­čiū­nas gal pa­keis si­tu­a­ci­ją. Siū­lė ne­del­siant pa­skir­ti nuo­la­ti­nį mo­kyk­los pri­žiū­rė­to­ją. „Ne lė­šų, o no­ro tam trūks­ta“, – re­ziu­ma­vo J. Ju­ra­vi­čius. Spor­to pa­mo­kų Kur­nė­nuo­se mo­ky­to­jas, da­bar gar­sus dziu­do tre­ne­ris Ze­nius Ven­ce­vi­čius emo­cin­gai sie­lo­jo­si, kad nyks­ta tau­tiš­ku­mas ir pa­trio­tiz­mas.Bu­vęs mo­kyk­los mu­zi­kos mo­ky­to­jas Ro­mas Nai­dzi­na­vi­čius pra­skaid­ri­no su­si­rin­ku­sie­siems nuo­tai­ką sa­vo nau­ja dai­na Kur­nė­nams.Ra­jo­no vi­ce­me­ras A. Bal­čiū­nas pa­dė­ko­jo ak­ci­jos ini­cia­to­riams, kvie­tė bū­ti vie­nin­giems sie­kiant ben­dro tiks­lo, ti­ki­no, kad ak­ty­viai rū­pi­na­ma­si lė­šo­mis re­no­va­ci­jai. Ta­čiau pa­si­guo­dė, jog ver­sli­nin­kai ne­su­in­te­re­suo­ti in­ves­tuo­ti į pa­vel­do ob­jek­tą. 1937 me­tų Kur­nė­nų mo­kyk­los pir­mo­kas Bo­ni­fa­cas Va­lū­nas pa­si­ge­do ke­lių ben­dra­moks­lių, su ku­riais bu­vo at­ėjęs pa­mi­nė­ti mo­kyk­los 70 – me­čio, bet ta­da du­ris ra­do už­ra­kin­tas. Ži­no­mas ūki­nin­kas pa­si­džiau­gė, kad, ak­ci­jos or­ga­ni­za­to­rių pa­kvies­tas, šį kar­tą ga­lė­jo my­li­mo­je mo­kyk­lo­je pa­ben­drau­ti, pa­si­da­ly­ti pri­si­mi­ni­mais.

Su­si­rin­ku­sie­ji pa­si­džiau­gė tau­tiš­kais rū­bais pa­si­puo­šu­sių et­no­gra­fi­nių an­sam­blių „Ke­tur­ny­tis“ ir „Dzū­kų pul­ku­cis“ dai­no­mis. Pri­ėmus re­zo­liu­ci­ją su rei­ka­la­vi­mais ra­jo­no va­do­vams žmo­nių aky­se su­švi­to vil­tis, kad nau­jam gy­ve­ni­mui pri­kel­to kul­tū­ros pa­vel­do ob­jek­to šlo­vė vėl gar­sins kraš­tą ir skleis mo­kyk­los įkū­rė­jo kil­nu­mo pa­vyz­dį.

Ge­riant at­si­neš­ti­nę ar­ba­tą gre­ti­mo­je kla­sė­je vi­sų dė­me­sį pa­trau­kė ant iš­li­ku­sios „ame­ri­ko­niš­kos“ len­tos lan­ky­to­jų iš Bal­ta­ru­si­jos ka­dais krei­da pa­lik­tas už­ra­šas: „Спасибо Меру что сохранил“ („Ačiū Me­rui, kad iš­sau­go­jo“).  Ar­tė­ja 2018 me­tai, ša­lis ren­gia­si mi­nė­ti Lie­tu­vos vals­ty­bės at­kū­ri­mo 100-ąsias me­ti­nes. Ar at­si­ras Kur­nė­nų mo­kyk­los kla­sės len­to­je ana­lo­giš­kas pa­dė­kos už­ra­šas lie­tu­vių kal­ba Aly­taus ra­jo­no me­rui Al­gir­dui Vrub­liaus­kui?

Gautų pasiūlymų dėl Kurnėnų Lauryno Radziukyno mokyklos suvestinė

Pagrindinė paskirtis:edukacinis-multikultūrinis centras.

Centre siūloma įrengti:

1. Prieškario mokyklos klasė su visa originalia įranga, biblioteka, vadovėliais, kad vyktų retro stiliaus pažintinės pamokos, primenama mokyklų raidos istorija. Tai būtų ir rajono mokytojų susitikimų, pasidalijimo patirtimi centras.
2. Krašto ir jo gamtos pažinimo muziejus.
3. Teritorijoje – krašto egzotinės ir vaistažolinės augalijos ekspozicijos, jos panaudojimo aplinkos grožiui ir žmonių sveikatai demonstravimas, pasidalijimas senolių patirtimi.
4. Išeivijos muziejus – L.Radziukyno ir jo šeimos istorija, kitų garsių kraštiečių išeivių ir šių dienų emigrantų istorijos.
5. Parodų ir prezentacijų salės – krašto tautodailininkų, kitų menininkų parodos, vietinių rašytojų ir poetų kūrybinės prezentacijos, folkloro ansamblių koncertai ir kt.
6. Robotikos, biotechnologijos, biochemijos ir kitų moderniųjų technologijų pasiekimų demonstravimo patalpos.
7. Senųjų tradicinių amatų – medžio, metalo, audinių, vilnos ir kt. dirbtuvės pagalbinėse patalpose.
8. Turistinio maršruto objektas patrauklus istorine, architektūrine ir išeivijos labdaros pavyzdžio istorija.
9. Kūrybinės meninės dirbtuvės – tikslinės stovyklos vaikams ir suaugusiesiems, tarptautiniai plenerai, simpoziumai.
10. Su Dzūkijos krašto ir aplinkinių miestelių ir kaimų, buvusių dvarų kultūriniu, kulinariniu ir tautiniu paveldu susijęs smulkusis verslas, kuriame aktyviai dalyvautų ir turėtų užimtumą vietos bendruomenės.
11. Greta mokyklos įrengti šiuolaikišką poilsio bazę, priderinta prie kultūros paveldo objekto architektūros ir pagrindinės paskirties.

Verslo idėjos:

1. Kavinė su krašto tradicinių ekologiškų ir egzotiškų patiekalų meniu. Kulinarinio paveldo degustacijos ir tradicijų paroda. Tradicinio maisto gaminių gamybos plėtra aplinkiniuose miesteliuose ir kaimuose, gaminių pardavimas centro lankytojams.
2. Mokyklos ir krašto atmintinos patrauklios atributikos gamyba ir pardavimas.
3. Gavus L. Radžiukyno artimųjų ir jo verslo paveldėtojų sutikimą mecenato Čikagos gamykloje gamintų ir rytietiškų smilkalų su lietuviškos augalijos kvapais išskirtinėje pakuotėje prezentacija bei pardavimas. Originalių smilkalų ir kvapiųjų aliejų gamyba netoliese, kur tai būtų leista paveldo ir aplinkos apsaugos specialistų.
4. Liaudiškos ir natūraliosios netradicinės medicinos ir menų terapijos centras.
5. Kraštui būdingų pramogų ir poilsio įranga teritorijoje.
6. Konferencijų, simpoziumų, menininkų plenerų centras.

Pasiūlymus apibendrino dr. Kazimieras Sventickas