Atvirų durų šeštadienių pamokos Kurnėnų mokykloje

Uždaryti negalima lankyti

Kur padėti kablelį šiame sakinyje dėl Kurnėnų Lauryno Radziukyno mokyklos lankymo,  sprendžia Alytaus rajono savivaldybė. Geriausia būtų, jei kablelių nereikėtų dėti. Ir tai puikiai įrodo keturiolika vasaros ir rudens šeštadienių Kurnėnų mokykloje. Rajono savivaldybei leidus, kiekvieną šeštadienį Lauryno Radziukyno mokyklos draugijos savanoriai budėjo mokykloje, kur priiminėjo smalsius lankytojus.

Proga pasivaikščioti po Kultūros paveldo objektą – Kurnėnų mokyklą, atidarytą dar 1936 m., pasinaudojo daugiau nei 700 lankytojų. Toks didelis lankytojų  srautas gal kai kam buvo šiek tiek netikėtas.  Juk dar neseniai mums buvo aiškinama, jog šis pastatas niekam neįdomus, niekam jis nerūpi, jį išsaugoti ir restauruoti kažin ar verta. Atseit,  bus tik papildoma našta rajono biudžetui… Atvirų durų šeštadieniai parodė, jog tikrovė yra visiškai kitokia. Žmonėms svarbi tautos istorija, Alytaus krašto praeitis ir ateitis. Lankytojai  žavėjosi kilniu kraštiečio Lauryno Radziukyno pavyzdžiu,  rašė lankytojų knygoje ir klasių lentose pasiūlymus, kad istorinė mokykla ilgai tarnautų viešajam interesui. Tačiau piktinosi  sulūžusiomis salės grindimis, aimanavo dėl vietomis prakiurusio mokyklos stogo ir lietaus  pūdančio  amerikonišką parketą, klausė graudžių vėjo jėgainės raudų…

Rūpi ne tik alytiškiams

Pasivaikščioti po nuostabią mokyklą žmonės vyko ne tik iš Alytaus miesto ir rajono kaimų bei miestelių. Šio įdomaus ir unikalaus pastato, turinčio savo įdomią istoriją, pamatyti smalsuoliai atvykdavo iš visos Lietuvos: Marijampolės, Prienų, Šakių, Tauragės, Šiaulių, Pasvalio, Kauno Elektrėnų, Vilniaus. Net iš užsienio: Vokietijos, Prancūzijos, Airijos ir net tolimųjų Jungtinių Amerikos Valstijų.

Savanoriai visus apsilankiusiuosius vedžiojo po mokyklą, pasakojo mokyklos pastatymo istoriją, apie jos amerikoniškų lentų, vėjo jėgainės ir kitų daiktų kelionę iš Čikagos į Alytų. Svečiai susipažino ir su mokyklos mecenato Lauryno Radziukyno, gimusio ir augusio Kurnėnuose, o vėliau emigravusio į JAV, gyvenimo istorija.

Kai kurie šeštadieniai turėjo ir papildomą pramoginę programą. Pirmieji mokyklos klasių akustiką patikrino alytiškių folkloro ansamblio „Daulėlio“ nariai, rugpjūčio 26 d. dainavę liaudies dainas. Rugsėjo 2 d. mokykloje koncertą „O klasėje tyla“ surengė buvęs mokyklos muzikos mokytojas Romas Naidzinavičius su smuikininke Jovita Šiugždinyte. Rugsėjo 16 d. renginyje „Ko tyli rugsėjo skambutis“ koncertavo liaudiškos muzikos kapela „Dzūkija“. Spalio 21 d. mokykloje koncertavo etnografinis ansamblis „Keturnytis“, kapela „Smiltelė“. Alytaus apskrities literatų klubo „Tėkmė“ nariai skaitė savo poeziją, o profesorius habilituotas daktaras Arvydas Šeškevičius pristatė savo knygą apie Simno krašto mokyklas ir mokytojus. Visą spalio mėnesį mokykloje veikė Alytaus kraštotyros muziejaus parengta fotografijų paroda „Apie dailininką A.Žmuidzinavičių. Prie gimtosios žemės versmės“. Visi šie renginiai buvo muzikantų, dainininkų ir kitų atlikėjų pilietinė dovana nepelnytai nuvertinto  kultūros paveldo viešinimui.

Ar pavyks  įveikti abejingumą ?

Viename renginių aktyviai  dalyvavo ir domėjosi mokyklos bei jos mecenato istorija   Seimo narys Robertas Šarknickas, čia apsilankė ir keli Alytaus miesto ir rajono savivaldybių nariai. Keliuose draugijos renginiuose dalyvavo  Alytaus rajono savivaldybės švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Česlova Mocevičienė. Susižavėjęs unikaliu objektu miesto tarybos narys Povilas Labukas su drono pagalba nufilmavo statinių panoramą ir patalpino Kurnėnų mokyklos draugijos Facebook paskyroje. Tikimės, kad viešinimas ir žinomumas padės pritraukti verslo žmonių dėmesį,   taip reikalingą įgyvendinant istorinės mokyklos atgimimo projektus.

Keturiolika šeštadienių mokykla vėl buvo gyva. Pasirodo, ji svarbi ne tik keliems keistuoliams, ne tik Alytaus kraštui, bet ir visai Lietuvai. Pasirinkus tinkamą veiklą Kurnėnų mokykla atgimtų naujam gyvenimui. Restauravus ir šiek tiek pravėrus tarp medžių vaizdą į mokyklą nuo kelio pusės – norinčių užsuktų ir pasigrožėti unikalia architektūra būtų tūkstančiai. Tam reikia didelių pinigų. Tačiau pradžiai reikia tiek mažai – nedelsiant atlikti būtiniausius mokyklos pastatų išsaugojimo darbus. Tiek metų tik kalbant, žadant ir nelopant stogo kiaurymių,  abejingumas ir lietus gali ne tik pastatus, bet  ir žmonių pasitikėjimą valdžia supūdyti.

Kurnėnų Lauryno Radziukyno
mokyklos draugijos informacija