Atkelti vartai į naują mokslininkų draugijos ,,Vizija“ dvidešimtmetį

Alytaus miesto savivaldybės salėje 2023 m. birželio 9 d. vyko jubiliejinė konferencija ,,Alytaus krašto mokslininkų draugijos ,,Vizija“ 20-ies metų sinergija“. Draugija ,,Vizija“ jungia Alytaus krašte gyvenančius ar iš šio krašto kilusius mokslininkus. Konferencijoje dalyvavo ir skaitė pranešimus įvairių mokslo sričių mokslininkai, taip pat dalyvavo svečiai iš miesto ir rajono savivaldybių bei kitų viešųjų įstaigų ir įmonių.

Lietuvių liaudies daina „Oi, užkilokit vartelius“, atliekama Alytaus muzikos mokyklos smuikininkių ansamblio (Viltė Maselskaitė, Gerda Brazaitė, Kamilė Dvilinskaitė, mokytoja Rita Frendzelienė), pradėjo jubiliejinę Alytaus krašto mokslininkų draugijos ,,Vizija“ konferenciją, skirtą paminėti draugijos 20-metį.

Perfrazuojant atliekamą kūrinį, galima teigti, jog draugija ,,Vizija“ kaip tik vėl atkelia vartus į naują siekių, veiklos ir darbų etapą. O jubiliejus yra laikas, kai veikla pasiekė pakankamai brandos stabtelėti, apmąstyti, įvertinti ir siekti dar prasmingesnės ateities.  

Draugijos veiklos 20-mečio konferenciją atidarė draugijos prezidentas doc. dr. Rytis Zautra, kuris pristatė draugiją, pastebėdamas, kad kūrybiškų žmonių prigimtis ir asmeninis poreikis yra realizuoti dvasios ir proto galias bei dalintis pasiekimais su visuomene.

Draugijos prezidentas pakvietė visus kraštiečius mokslininkus aktyviau domėtis ir dalyvauti, sprendžiant Alytaus krašto ir miesto problemas, jungtis prie draugijos „Vizija“, nes kartu sinergijoje galima nuveikti daugiau.

Viena iš draugijos steigėjų prof. dr. Aldona Vilkelienė apžvelgė draugijos susikūrimą, veiklos pradžią, žmones, kurie ne tik suteikė draugijai prasmę, bet ir daug prisidėjo prie draugijos ištakų ir pasiektų rezultatų. Visuomet veiklos buvo grindžiamas siekiu suburti kraštiečius mokslininkus ir kartu spręsti aktualius krašto klausimus. Idėja apie draugijos kūrimą gimė prieš dvidešimt metų. Buvo manoma, kad reikalinga įforminti bendrystę juridiniu lygiu, kuri jungtų krašto mokslininkus. Tai buvo realizuota 2003 m. liepos 24 d. Tuomet draugijos įstatuose apibrėžtas pagrindinis Alytaus mokslininkų draugijos tikslas – suburti kraštiečių mokslininkų potencialą Alytaus regiono įvairių veiklos sričių pažangai ir plėtrai. Pirmasis draugijos vadovas buvo jos iniciatorius krašto šviesuolis doc. dr. Kazimieras Sventickas, vėliau rotacijos tvarka vadovavo dr. Juozas Jakutis, dr. Aldona Vilkelienė, dr. Povilas Tunaitis, dr. Alfonsas Peckus, dr. Rūta Petrauskienė ir kiti draugijos nariai. Deja, kai kurių šių asmenų jau nebėra tarp mūsų, tačiau jie paliko neišdildomą indėlį į draugijos veiklą ir aktualių visuomenės klausimų reikalą krašte.

Konferencijos dalyvius sveikino Alytaus miesto savivaldybės vicemerė Jurgita Šukevičienė, Alytaus rajono merės įgaliota Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus veiklos vyr. specialistė Laimutė Zavistauskienė, Alytaus profesinio rengimo centro, Alytaus kolegijos atstovai bei kiti konferencijos svečiai. Sveikinimo kalbose ir vėliau diskusijose svečiai kalbėjo apie draugijos ,,Vizija“ veiklos prasmę, gerąją praktiką, naudingas idėjas ir jų sklaidą.

Konferencijai buvo iškelti du tikslai – pranešimuose paliesti aktualias visuomenei temas bei pasidalinti įžvalgomis ir suburti bendraminčius mokslininkus. Konferencijos pranešėjai – tai iš mūsų krašto kilę asmenys, profesinę veiklą vykdantys ne gimtajame krašte, tačiau čia mielai atvykę pasidalinti rūpimais klausimais.

Konferencijos pranešimus pradėjo Lietuvos respublikos sveikatos apsaugos ministerijos viceministrė prof. dr. (hp) Danguolė Jankauskienė tema ,,Ar sveikatos sistema kuria vertę pacientui?“. Kaip pabrėžė viceministrė, kai keliamas klausimas ,,kas yra vertė pacientui“ susiduria su trimis vertybiniais lygiais: pacientų (daugiau, arčiau, nemokamai), medikų (siekiama modernios įrangos, gero atlyginimo, gerų darbo sąlygų), o taip pat ir vadybininkų, kai pagrindu vertinimui ir veiklai tampa žodis ,,efektyvumas – rytoj daugiau, pigiau, kokybiškiau nei šiandien“. Kitų šalių patirtis rodo, kad medicinos paslaugų vertė pacientui didžiausia tuomet, kai klinikiniai sprendimai priimami kartu, ,,remiantis mediko žiniomis ir paciento pasirinkimu“. Sveikatos sistemoje dideli pokyčiai reikalingi, nes, nors turime daugiausia gydytojų Europos Sąjungoje (toliau – ES), teikiama daug konsultacijų, aktyvaus gydymo lovų skaičius viršija ES vidurkį, yra aukštas hospitalizacijų skaičius, tačiau šalyje yra viena trumpiausių gyvenimo trukmė ES, didelis išvengiamas mirtingumas, sveikatos priežiūra mažai veiksminga. Profesorė apžvelgė prieš du mėnesius atliktą tyrimą, kaip Lietuvos sveikatos apsaugos sistemą vertina visuomenė; pristatė Nacionalinį pažangos planą. Apklausa rodo, kad gyventojai nėra gerai nusiteikę, vertinant medicinos paslaugas. Tačiau svarbu keisti ir požiūrį į bendradarbiavimą su medikais. Pagrindiniai pertvarkos principai – kad bazinės sveikatos paslaugos būtų užtikrinamos savivaldybėse, o sudėtingesni atvejai būtų sprendžiami kompetencijų centruose, kur yra moderni įranga ir aukščiausios kompetencijos specialistai. Nors daug nelengvų sprendimų laukiama aukščiausiuoju lygiu, visuomenės apklausa nuteikia ir optimistiškai – apie 75 proc. tyrimo respondentų atsakė ,,sutinku“ ir ,,visiškai sutinku“, kad patys yra atsakingi už savo sveikatą – rūpinasi sveikata, stengdamiesi palaikyti kuo geresnę jos būklę. Tai stipriai pasikeitusi situacija, lyginant su tyrimu, atliktu prieš penkiolika metų.

Sveikatos apsaugos reforma vykdoma vykdomosios valdžios, o sprendimai priimami įstatymų priėmimo srityje. Kartais šios pozicijos ir supratimas atitolsta. Tokių pozicijų dermę nagrinėjo Mykolo Riomerio universiteto doc. dr. Vytautas Dumbliauskas pranešime ,,Kokius vaidmenis šiuolaikinėje visuomenėje atlieka politikai ir biurokratai?“. Politologas komentavo klasikinės demokratijos ir Šumpeterio demokratijos teorijas (austrų ekonomistas Jozefas Šumpeteris (Joseph Schumpeter, 1883–1950), o ši yra kritiška klasikinės demokratijos teorijai. Pagal klasikinės demokratijos teoriją, mes, piliečiai, išsirenkame savo atstovus. Tačiau ar tai tikrai mūsų atstovai, ar ,,tai tiesiog žmonės, turintys lyderių ambicijų, ir, norėdami tapti lyderiais, jie konkuruoja dėl mūsų balsų“. Mes iš tiesų juk renkamės iš tų, kurie siūlosi mums. Ne mes esame aktyvioji pusė, mes pasyvieji, jie aktyvieji – kurie nori būti mūsų atstovai. Žiūrint į viešojo administravimo sritį (vadinamųjų biurokratų), valstybės tarnyba atsirado daug anksčiau nei politikai kaip profesinė grupė, kuri pradėjo atsirasti tik 19 a. Iki tol jų nebuvo, valdymas vyko per dvarus. Ir tuomet demokratija susidūrė su naujais iššūkiais: rinkimus laimėjęs ir politiku tapęs kad ir žemo išsilavinimo parlamento narys jau galėjo nurodinėti už tam tikrą veiklos sferą atsakingam išsilavinusiam ir patirtį turinčiam valdininkui. Juk valdininkai turi įgyvendinti priimtus įstatymus. Politikų, kaip profesinės grupės, pirmoji paskirtis buvo ir yra derinti skirtingus interesus – tai įstatymų leidyba ir vykdomosios valdžios priežiūra. Realiame gyvenime šios grupės konkuruoja ir gana stipriai. Ir didesnė problema kyla iš politikų, kurie ateina po eilinių Seimo rinkimų. Todėl klausimas – kas ką turėtų kontroliuoti – politikai valdininkus, ar atvirkščiai. Jei politikai pradeda dominuoti ir kontroliuoti valdininkus profesionalus, tai yra blogesnė pusė. Tačiau jei biurokratai pradeda nepaisyti politikų norų, taip pat blogai. Pasak politologo, politikų pirmasis tikslas – būti perrinktais eiliniuose rinkimuose, o valdininko – išsaugoti savo įstaigą ir savo vietą joje. Iš esmės valstybės tarnybos biurokratai išsaugo valstybės valdymo vertę. Todėl balansas turi būti pasiektas abiejų pusių pastangomis.

Tai, kad istorija labai svarbi ateičiai, kalbėta pranešime ,,Be atminties nebūna ir ateities“, kurį skaitė Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto dekanas prof. habil. dr. Aivaras Kareiva. Profesorius pabrėžė, kad be šaknų, be pagrindo, kuris buvo moksle padėtas iki mūsų, mes būtume niekas, todėl turime rūpintis savo istorija. Apžvelgtame platesniame visuomenės ir mokslo pasaulio kaitos procese buvo pristatyta pirmojo Vilniaus universiteto Chemijos katedros vedėjo prof. Andriaus Sniadeckio (1768–1838), Teodoro Grotuso (Theodor von Grotthuß, 1785–1822) ir šių laikų žymaus mokslininko chemiko prof. Kazio Daukšo (1905–1985) veikla ir jos įamžinimas. Prof. A. Kareiva pristatė savo ir savo kolegų indėlį į istorijos, svarbios Vilniaus universitetui ir Lietuvos mokslui, išsaugojimą ir sklaidą. Tame istoriniame rakurse profesorius prisiminė ir baigtos tuometinės Alytaus 5-osios vidurinės mokyklos mokytojus ir mokyklos mokinius – šiuo metu mokslo daktarus, profesorius. Pasak prof. A. Kareivos, reikia suburti kuo daugiau alytiškių mokslininkų ir pakviesti į ,,Vizijos“ draugiją. ,,Noriu padėkoti savo mokytojams“, kalbėjo profesorius, – ,,kaip gyventi, kaip veikti, ką mes galėjome nuveikti su jų suteiktomis žiniomis ir gyvenimo pamokomis“.

Vytauto Didžiojo universiteto Informatikos fakulteto dekanas prof. dr. Tomas Krilavičius su pranešimu ,,O kuo pas mane gali dirbti dirbtinis intelektas?“ žengė į 21 a. technologijų pasaulį. ,,Kuo mus media gąsdina ir ką mums rodo, kai kalbame apie dirbtinį intelektą“, – klausė profesorius. Gąsdinti nėra ko, tai juk formulės, kurios gali būti išskaičiuojamos, tai kodavimo problema ir galime pateikti labai daug pavyzdžių, kuriuos apjungia formulė. Dirbtinis intelektas tiesiog pabando gausiame informacijos masyve surasti tokią informaciją, kuri labiausiai atitinka vartotojo užklausą. ,,Dirbtinis intelektas – tai sistemos, kurios demonstruoja protingą ir sumanų elgesį, analizuodamos savo aplinką ir darydamos gana savarankiškus sprendimus tikslui pasiekti“. Išskiriamos trys dirbtinio intelekto sritys: siaurasis dirbtinis intelektas, bendrasis dirbtinis intelektas ir superintelektas. Mokslininkų noras – sukurti bendrą sprendimą, kad bendrasis dirbtinis intelektas padėtų konkrečiose veiklose. Skaitmeninės technologijos yra neišvengiamos, tačiau daug ir tuščių kalbų, reklamos. Profesorius pakomentavo ir šiuo metu populiarią ChatGPT sistemą. Kritiškumas, kritinis mąstymas reikalingas ne tik politologijoje, žmonių kritiškas protas reikalingas ir informacinėje erdvėje, kurioje iškraipyta informacija gali būti lengvai sugeneruota dirbtinio intelekto.

Lietuvių etnologas, istorikas prof. dr. Jonas Mardosa grįžo prie krašto šaknų – etnografijos, papročių, tautosakos ir liaudies religijos, apie tai buvo pranešimas ,,Žolinės papročiai Dzūkijoje: regioniniai savitumai ir kaimynų įtakos“. Profesorius prisiminė stovyklas, organizuotas gimtinėje, kurios vyko su studentais, siekiant tirti ir saugoti tautinę etnokultūrą. Šie metai yra Dzūkijos metai, todėl dėmesys mūsų kraštui turi būti ypatingas. Profesorius apžvelgė Žolinės šventę, turinčią ir įvairius pavadinimus, ir grindžiamą įvairiais faktais bei priežastimis. Žolynai apskritai kaimuose buvo svarbi žmonių gyvenimo dalis: tiek vaistažolės, tiek auginamos daržovės. Atskiri žolynai ir daržovės buvo vertinamos labiau, dedami į verbas, nešami į bažnyčias šventinti. Įdomu tai, kad šiomis dienomis žmonės kuria savo naujas tradicijas: žolynus, javus derina su morkomis, burokėliais ar kitais daržo augalais. Išskiriama tokios įprastos daržovės kaip kopūstas mitologinė vertė, tai vyksta ne tik Dzūkijoje, bet ir gretimuose kraštuose. Profesorius teigė girdėjęs, kad Dzūkijoje netgi Žolinė kartais vadinama Kopūstine, nors tam trūksta pagrindimo. Obuoliai taip pat turi tiek krikščionišką prasmę, tiek tautinį vertinimą. Profesorius pateikė įvairių tautinės religijos postulatų ir jų taikymo pavyzdžių.

Alytaus krašto mokslininkų draugijos ,,Vizija“ viena steigėjų doc. dr. Rūta Petrauskienė padėkojo visiems pranešėjams ir konferencijos dalyviams, apibendrino išsakytas mintis, susiejant skirtingų pranešimų linijas į vienijančią potekstę – visuomenės raida turi svarbias sąsajas skirtingų mokslo sričių ar krypčių sąveikoje. Viskas yra svarbu – ir atsiminti, ir eiti pirmyn, remiantis tautine kultūra, istorija, aktualia problematika ir naujų technologijų atneštais iššūkiais. Susitikus su kitais mokslininkais, galima dalintis patirtimi, diskutuoti apie bendrus iššūkius ir galimybes, išgirsti naujus požiūrius ir perspektyvas, tokia aplinka skatina naujus bendradarbiavimo tikslus ir narystę draugijoje. Matoma veiklos vizija – bendro intelektinio turto puoselėjimas, o kiekvienas skaitytas pranešimas gali būti atskiros konferencijos tema ir ašis.

,,Mes atviri visiems mokslininkams, kurie galėtų prisijungti prie draugijos“, – sakė draugijos prezidentas doc. dr. R. Zautra. Paaiškėjo ir tai, kad daugelis garsių savo srities profesionalų, kraštiečių, niekada neskaitė pranešimų Alytuje.

Su šia mintimi ir geromis emocijomis, dalyvių šiltais žodžiais ir linkėjimais stiprinti veiklą jubiliejinė konferencija baigėsi. Tai tapo ne tik draugijos veiklos paminėjimu, bet ir žinių sklaida, bendradarbiavimo skatinimu bei naujos narystės ir idėjų veiklai generavimu. Tai ir įkvėpimo šaltinis, ir pagrindas ateities veiklai, kad draugija ,,Vizija“ galėtų toliau tęsti savo misiją ir daryti kraštą svarbesne vieta ne tik mokslininkams, bet ir jauniems žmonėms, kuriantiems savo ateitį.

Dr. Rūta Petrauskienė,
Alytaus krašto mokslininkų draugijos ,,Vizija“ sekretorė,
Alytaus kolegijos docentė