Arvydas Šeškevičius
Vardas: Arvydas
Pavardė: Šeškevičius
Gimimo data: 1939-2023
Pedagoginis vardas: profesorius
Mokslinis laipsnis: daktaras
Mokslo sritis: biomedicina
Mokslo kryptis: medicina
Mokslo šaka ir / arba specializacija: kardiologas
Gimimo vieta: Simnas, Alytaus rajonas
Buvęs – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Medicinos akademijos (MA) profesorius, Slaugos fakulteto įkūrėjas ir pirmasis dekanas. Paliatyviosios medicinos įkūrėjas ir ilgametis Lietuvos paliatyviosios medicinos draugijos prezidentas. universiteto rektorato narys, Kardiologijos instituto vyriausiasis mokslinis bendradarbis, LSMU MA Slaugos fakulteto Atestacijos ir konkursų komisijos narys, LSMU MA Slaugos krypties doktorantūros komisijos narys, Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) prezidentas (2013 –2018) valdybos narys), LSMU MA Bioetikos centro garbės narys.
Išsimokslinimas. 1946-1958 m. mokėsi Alytaus rajono Simno vidurinėje mokykloje. Kadangi A. Šeškevičius nebuvo komjaunuolis, augo tikinčioje šeimoje, jis pripažintas kaip nelojalus sovietų valdžiai, todėl jam nebuvo suteikta teisė stoti į aukštąją mokyklą (Simno rajono komjaunimo komitetas parašė charakteristikoje, kad ne komjaunuolis, o didžiausias nusikaltimas – tikintis, todėl negali būti gydytoju). Todėl 1958 m. A. Šeškevičius įstojo į Kauno medicinos mokyklą, kur priimdavo ir ne komjaunuolius. Baigęs šią mokyklą 1961 m. buvo paimtas į sovietinę armiją. Tarnavo 3 metus.
1964 m. puikiai išlaikė stojamuosius egzaminus ir buvo priimtas į Kauno medicinos institutą, kurį baigė 1970 m. Už gerą mokymą jam buvo paskirta vardinė stipendija, aktyviai dalyvavo Studentų mokslinės draugijos veikloje. 1969 m. jo studentiškas mokslinis darbas laimėjo pirmąją vietą ir A. Šeškevičius tapo Respublikos aukštųjų mokyklų studentų laureatu.
Darbinė veikla. Mokslas. Labai gerai besimokančiam studentui, galima buvo pasirinkti darbą mieste arba rajono centre, tačiau A. Šeškevičius svajojo dirbti kaimo gydytoju, todėl pasirinko Seirijų apylinkinę ligoninę, Lazdijų r. 1972 m. A. Šeškevičių kaip buvusį gerą studentą, rektorius, akademikas, prof. Z. Januškevičus pakvietė į Kauno medicinos instituto aspirantūrą (sritis kardiologija). 1977 m. apgynė kandidatinę disertaciją, dirbo Kardiologijos institute vyriausiuoju moksliniu bendradarbiu ir kartu Kauno klinikų gydytoju – kardiologu. Skaitė pranešimus mokslinėse konferencijose: Rygoje, Kijeve, Maskvoje, Jerevane, Tbilisyje, Minske ir Leningrade. Publikavo per 60 mokslinių ir populiariųjų straipsnių. 1973-1983 m. dalyvavo tarptautiniame projekte „Ūminio infarkto registras“ (šiame projekte dalyvavo 9 Europos šalys). 1986 – 1972 m. Kauno medicinos akademijos Elektrokardiostimuliacijos katedros asistentas. A. Šeškevičius nepriklausė komunistų partijai, todėl tik Atgimimo (Sąjūdžio) metu 1990 m. jam buvo suteiktas docento vardas (1993 m. Lietuvos mokslo taryba nostrifikavo ir suteikė docento pedagoginį vardą, taip pat nostrifikavo daktaro mokslinį laipsnį). 2005 m. gegužės 27 d. suteikė profesoriaus pedagoginį vardą.
1990 metų įkūrė žurnalą „Slauga ir mokslas“ tapo šio žurnalo vyr. redaktoriumi. Buvo žurnalų: „Medicina“, „Skausmo medicina“ „Gydymo menas“ redakcinėse komisijos nariu. Tarptautinių mokslinių konferencijų dalyvis. Skaitė mokslinius pranešimus: Vokietijoje, Čekijoje, Taivanyje, Škotijoje, Italijoje, Lenkijoje. Paskaitas skaitė Porto (Portugalija) ir Mičigano (JAV) universitetuose. Publikavo per 42 mokslinius ir populiariuosius straipsnius.
A.Šeškevičiui vadovaujant 6 doktorantai apgynė daktaro disertacijas.
Švietimo sritis. 1992 m. Kauno medicinos universiteto (KMU) rektorius prof. Vilius Grabauskas pakvietė A. Šeškevičių kurti universitete pirmąjį Lietuvoje Slaugos fakultetą. Jis tapo pirmuoju Slaugos fakulteto dekanu ir šio fakulteto įkūrėju. Jam vadovaujant per 17 metų buvo sukurtos studijų programos: slaugos, kineziterapijos, ergoterapijos, socialinio darbo medicinos, slaugos krypties magistratūra, doktorantūra ir išlyginamosios slaugos studijos.
Už slaugos universitetinių studijų įkūrimą ir tobulinimą SAM 2008 m. A. Šeškevičiui suteikė nusipelniusio Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojo vardą ir įteikė nusipelniusio Lietuvos sveikatos darbuotojo garbės ženklą (SA ministras Algis Čaplikas).
Profesorius publikavo mokslines monografijas (su bendraaut.): „Nursing Today” (2005), „Nurse’s University – Level Education Models” (2004), „Nursing and Informatics for the 21st Century” (2006). Išvertė iš anglų k. vadovėlius: „Paliatyvioji pagalba” (2004), „Paliatyvioji slauga” (2004), ES rekomendaciją Europos šalių parlamentams ir vyriausybėms „Paliatyviosios pagalbos organizavimas”. Parašė ir išleido vadovėlius: „Slaugos žinynas” (2003), „Kardiologinė slauga” (2008), „Paliatyvioji slauga” (2008). Kartu su bendraaut. išleido šiuos vadovėlius: „Injekcijos. Infuzijos” (2000), „Geriatrija” (1997), „Paciento higiena” (2001), „Studijų darbų rengimas ir jų gynimas” (2005), „Reabilitacijos ir slaugos studijų krypčių mokslinių darbų rengimas” (2008), „Slaugos technika” (2008), „Reabilitacija” (2008), „Neurochirurginės ligos ir slauga” (2009). Išleido paliatyviosios medicinos draugijos istorines knygas: „Dešimt ieškojimo metų” (2005), „Dovanota viltis“ (Lietuvos paliatyviosios medicinos draugijos 15 metų veiklos jubiliejui, 2010). Parašė Visuotinei lietuvių enciklopedijai 3 straipsnius. 2019 m.“Paliatyvioji medicina: skausmo gydymas“, 2020 m. „ Mums kiekvienas rūpi“ (Lietuvos paliatyviosios medicinos draugijai -25 metia), Lietuvos paliatyviosios pagalbos kokybės nacionaliniai standartai (2021).
Prof. A.Šeškevičius stažavosi Švedijos, Australijos, Škotijos, JAV, Lenkijos Austrijos ir Prancūzijos universitetuose. Studentams paskaitas skaitė Porto (Portugalija), Mičigano (JAV) universitetuose.
Sveikatos apsaugos politika. Aktyviai siekė įkurti Lietuvoje naują medicininės sritį – paliatyviąją mediciną, yra šios medicinos srities pradininkas. 1995 m. dalyvavo Lietuvos paliatyviosios medicinos draugijos įkūrime, yra šio draugijos kūrimo signataras. 2003–2018 m. šios draugijos prezidentas (nuo 2018 m garbės prezidentas). 2007 m., jo iniciatyva Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) įteisino paliatyviąją pagalbą Lietuvoje kaip atskirą medicinos šaką. Išrūpino finansavimą. A. Šeškevičius parengė 36 val. paliatyviosios pagalbos paskaitų kursą. Paskaitas skaitė medikams daugelyje šalies miestuose ir miesteliuose. Alytuje taip pat. Rezultate – susikūrė 52 institucijos teikiančios stacionarinė ir ambulatorinę paliatyviąją pagalbą. Už šį kilnų darbą profesorius 2011 m. tapo Lietuvos garbės „Metų pašaukimo“ laureatu., 2016 m. „Gyvybės kultūros“ apdovanojimo Respublikos laureatu..
Tarptautiniai ryšiai.. Tarptautinėse konferencijose dalyvis skaitė pranešimus: Vokietijoje, Čekijoje, Taivanyje, Škotijoje, Italijoje, Lenkijoje, JAV, Belgijoje, Danijoje ir Vengrijoje. 1993-2001 m. dalyvavo tarptautiniame projekte (kartus su 8 ES šalimis) „European Nursing Module“, 2002-2004 m. Leonardo da Vinci programos projekte „Nurse‘ University – Level Education Models“ (kartu su Vroclavo medicinos universitetu). Taip pat dalyvavo Leonardo da Vinčio projektuose: „Europos pažangioji slaugos praktika” (2003–2005), ir projekte „Partnarias Academiques/Professionnels et Formations” (2000–2006); Erasmus/Socrates projekte „European Thematoc Network for Nursing” (2003–2005); projektuose: „Cachexia” (2008–2010), „Prisma” (2007–2010), EURHOMAP (2008–2011).
2005-2008 m. parengė ir vykdė Europos struktūrinio fondo BPD 2.4 priemonei „Mokymosi visą gyvenimą sąlygų plėtojimas“ projektą „Slaugos, kineziterapijos ir ergoterapjos studijų krypčių inovatyvių mokymo (si) metodų ir formų sukūrimas ir įgyvendinimas“ . Už šias lėšas buvo parašyti ir išleisti universiteto studentams vadovėliai.
Humanitarinė pagalba. Profesorius A. Šeškevičius nuo pat įsikūrimo „Vilnijos“ draugijos, kuri rūpinosi Šalčininkų krašte naujų lietuviškų mokyklų steigimu, pastoviai dalyvavo jos veikloje. Nuo 1990 metų organizavo Kauno medicinos akademijos klinikų 12-kos gydytojų komandą į Baltarusių lietuvių salas: Pelesą ir Baltašiškes. Konsultacijos vyko kelis metus, kol Baltarusijos vyriausybė uždarė sieną. Taip pat organizavo gydytojų komandą į Šalčininkų kraštą: Turgelius, Dieveniškes, Eišiškes, Tabariškes. Apie šias keliones rašė populiariuosius straipsnius Kauno sąjūdžio laikraštyje „Kauno aidas“. Kauno medicinos universitete (KMU) daug kartų organizavo akciją „Būk knygnešiu“. Universiteto darbuotojai aukojo Šalčininkų rajono naujoms lietuviškoms mokykloms ir darželiams knygas, kurias pristatė labiausiai stokojančioms lietuviškoms mokykloms.
1994 m. A. Šeškevičiui stažuojantis Australijoje La Traube universitete (Melburnas) dalyvavo vietinių lietuvių bendruomenės veikloje: – skaitė pranešimą apie Šalčininkų rajono lietuviškų mokyklų sunkią padėtį. Melburno ir Sidnėjaus lietuvių bendruomenės nutarė remti lietuviškas mokyklas. A. Šeškevičius sutiko tarpininkauti aprūpinant lietuviškas mokyklas mokymo priemonėmis. Labdaringa veikla vyko nuo 1994 m. iki 2003 m. Lietuviškoms mokykloms profesorius nupirko: kompiuterius, spausdintuvus, projektorius, dauginimo aparatus, sportinį inventorių, muzikos centrą, pianiną ir kt. Sunkiai materialiai besiverčiančiųjų šeimų mokiniams nupirko mokykloje pietus, apgyvendino mokinius Kačerginėje vaikų sanatorijoje „Žibutė“.
Visuomeninė veikla. LSMU Profesorių klubo Stebėjimo komiteto pirmininkas, Europos paliatyviosios pagalbos asociacijos narys, Lietuvos paliatyviosios medicinos draugijos prezidentas, Pagalbos onkologiniams ligoniams (POLA) valdybos narys, Tarptautinių paliatyviosios medicinos projektų ir mokslo vertintojas, Alytaus mokslininkų bendrijos „Vizija“ narys, „Vilnijos“ draugijos narys, LSMU Bioetikos garbės narys, Simno (Alytaus r.) Raudonojo kryžiaus draugijos garbės narys.
Kita. Atgimimo metu aktyviai dalyvavo Kauno medicinos universiteto (KMU) Sąjūdžio grupėje. 1990 m. kartu su Lietuvos afganiečiais dalyvavo (kaip gydytojas) estafetiniame bėgime Kaunas – Maskva. Šios akcijos šūkis – „Už mūsų ir Jūsų laisvę“. Lietuvos afganiečiai TSRS komunistų partijos generaliniam sekretoriui M. Gorbačiovui įteikė laišką, kuriame buvo nuostata – „Mes už laisvą Lietuvą!“.
Profesorius rūpinosi ir savo gimtine, Simno seniūnijos gyventojais. Jis sako: „Ateina laikas, kai reikia gražinti tai ką gavai“. Niekada neatsako padėti sergantiems savo kraštiečiams. Profesorius dovanoja Simno gimnazijos ir miestelio bibliotekoms savo išleistas knygas, organizuoja foto parodas ir dalyvauja įvairiuose renginiuose, „prikelia“ iš užmaršties to krašto nusipelniusius žmones. Pusseserės, tremtinės buvusios Simno gimnazijos mokytojos, 2012 m. išleido prisiminimų knygą „Pavogta svajonė“.A.Šeškevičius bendravo su Simno Raudonojo kryžiaus draugija
A.Šeškevičiaus Simno krašto knygas: „Simnas“ (2006) , 2016 m. Simno pradinės mokyklos 230 metų sukakties proga – „Simno ir jo apylinkių pradinės mokyklos“. Už šią veiklą A. Šeškevičių Simno miestelio gyventojai išrinko „Metų žmogumi“. Simno 525 m. jubiliejui išleido monografiją „Simno šimtmečių istorija“ I ir II d. (2019). Simno bažnyčios 500 metų jubiliejui – „Simno bažnyčiai 500 metų“ (2020).
Už viso gyvenimo prof. Arvydo Šeškevičiaus veiklą 2016 m. liepos 6 d. LR Prezidentė Dalia Grybauskaitė įteikė Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžių.