Aivaras Kareiva

Vardas: Aivaras
Pavardė: Kareiva
Gimimo data: 1960
Pedagoginis vardas: Profesorius
Mokslinis laipsnis: Habilituotas daktaras
Mokslo sritis: Fiziniai mokslai
Mokslo kryptis: Chemija
Mokslo šaka ir / arba specializacija:
Buvusi mokslo sritis, kryptis, šaka:

Gimimo vieta: Marijampolės raj. Trumpalių km.
Titulai: Profesorius, habilituotas daktaras

Mokslinių tyrimų sritys, kryptys, šakos ir / ar interesai:
Fiziniai mokslai, chemija

Valstybiniai apdovanojimai ar premijos:
Lietuvos respublikinė mokslo premija (2004 m.).
Lietuvos MA narys-ekspertas (2004-2011).
Nuo 2006 m. žurnalo „Cheminė Technologija“ redkolegijos narys.
Nuo 2007 m. žurnalo „Chemija“ redkolegijos pirmininko pavaduotojas.
Lietuvos Respublikos aukščiausio  laipsnio stipendija (2007-2008).
Vilniaus universiteto rektoriaus mokslo premija (2007 m.).
Lietuvos MA Juozo Matulio premija (2009 m.).
Nuo 2011 m. Lietuvos MA tikrasis narys.
Vilniaus universiteto rektoriaus mokslo premija (2011 m.).
Nacionalinio Taipėjaus technologijos universiteto garbės tarptautinis profesorius (2012-2014 m.).
Nuo 2014 m. žurnalo „Scientific Reports“ redkolegijos narys.
Nuo 2015 m. žurnalo „Materials Science-Medžiagotyra“ redkolegijos narys.
Nuo 2016 m. žurnalo „Current Inorganic Chemistry“ redkolegijos narys.
Vilniaus universiteto rektoriaus mokslo premija (2016 m.).
Apdovanotas SAPIENTI SAT medaliu (A. Sniadeckio, K. Olševskio ir Z. Vrublevskio draugija, Lenkija) (2016 m.).
Vilniaus universiteto rektoriaus mokslo premija (2016 m.).
Apdovanotas SAPIENTI SAT medaliu (A. Sniadeckio, K. Olševskio ir Z. Vrublevskio draugija, Lenkija) (2016 m.).
Vilniaus universiteto rektoriaus mokslo premija (2020 m.).
Lietuvos respublikinė mokslo premija (2020 m.).
Apdovanotas Lietuvos mokslų akademijos atminimo medaliu (2021).
Apdovanotas Teodoro Grotuso medaliu (2022).

Mokslinių publikacijų redkolegijos narys, kviestinis redaktorius
2020 m. žurnalo “Materials Proceedings” redkolegijos narys.
2018 m. žurnalo “Materials” redkolegijos narys.
2018 m. žurnalo “Eurasian Journal of Physics and Functional Materials” redkolegijos narys.
2018 m. žurnalo “Coatings” redkolegijos narys.
2018 m. žurnalo „Materials” specialaus leidimo „Medžiagų sintezė zolių-gelių metodu” kviestinis redaktorius.
2017 m. žurnalo „Inorganics” specialaus leidimo „Mišrių metalų oksidai” kviestinis redaktorius.
2016 m. žurnalo „Current Inorganic Chemistry“ redkolegijos narys.
2014 m. žurnalo „Scientific Reports“ redkolegijos narys.
2015 m. žurnalo „Materials Science-Medžiagotyra“ redkolegijos narys.
2007 m. žurnalo „Chemija“ redkolegijos pirmininko pavaduotojas. 2006 m. žurnalo „Cheminė Technologija“ redkolegijos narys.

Informacija apie išsimokslinimą:

Vidurinė mokykla: Alytaus 5-oji vid. mokykla

Aukštasis mokslas: 1983 m. baigiau Vilniaus universitetą ir įgijau chemiko, dėstytojo kvalifikaciją.Studijos doktorantūroje ir disertacija: 1989 m. Sąjunginiame neakivaizdiniame maisto pramonės institute apgyniau chemijos mokslų kandidato disertaciją.
1993 m. Lietuvos mokslo taryba nostrifikavo mokslo laipsnį, suteiktą už chemijos mokslų kandidato disertaciją.
1998 m. Kauno technologijos universitete apgyniau fizinių mokslų habilituoto daktaro laipsnį.
1998 m. Vilniaus universiteto taryba suteikė docento vardą.
2000 m. Vilniaus universiteto taryba suteikė profesoriaus vardą.

Darbo patirtis:
Nuo 2022 m. Chemijos ir geomokslų fakulteto dekanas, Vilniaus universitetas.
Nuo 2016 m. Chemijos ir geomokslų fakulteto, Chemijos instituto direktorius, Vilniaus universitetas.
2016-2017 m. Chemijos fakulteto mokslo reikalų prodekanas, Vilniaus universitetas.
2006-2016 m. Chemijos fakulteto dekanas, Vilniaus universitetas.
Nuo 1998 m.- iki dabar, profesorius, katedros vedėjas, Neorganinės chemijos katedra, Vilniaus universitetas.
2000-2001 m. Vilniaus universiteto Chemijos fakulteto prodekanas.
1996-1998 m. docentas, Bendrosios ir neorganinės chemijos katedra, Vilniaus universitetas.
1992-1996 m. vyresnysis asistentas, Bendrosios ir neorganinės chemijos katedra, Vilniaus universitetas.
1988-1992 m. asistentas, Bendrosios ir neorganinės chemijos katedra, Vilniaus universitetas.
1987-1988 m. jaunesnysis mokslinis bendradarbis, Fizikinių cheminių procesų MTL, Vilniaus universitetas.
1984-1987 m. vyresnysis laborantas, Neorganinės ir analizinės chemijos katedra, Vilniaus universitetas.
1983-1984 m. vyresnysis laborantas, Bendrosios ir neorganinės chemijos katedra, Vilniaus universitetas.

Publikacijos (monografijos, vadovėliai, straipsniai ir kiti moksliniai leidiniai)

Bendrame mokslo darbų sąraše yra arti 1000 mokslinių darbų (knygos, moksliniai straipsniai, konferencijų tezės, patentai ir kiti mokslo darbai)

Naujausios publikacijos:

Kareiva, A. (su bendraaut., 2023). Effects of sol-gel synthesis procedure conditions on the stability of polar active hexagonal phase in LuFeO3-LuMnO3 system // Chemistry and chemical technology: international conference CCT-2023, March 10, 2023, Vilnius : conference book. Vilnius: Vilnius University Press.
Kareiva, A. (su bendraaut., 2023). Low-temperature synthesis approach for calcium hydroxyapatite coatings on titanium substrate // Inorganics. Basel : MDPI AG. Vol. 11, no. 1, art. no. 33, p. [1-15].
Kareiva, A. (su bendraaut., 2023). Improvement of luminescent properties of GdPO4 doped with optimal europium concentration by Co-doping with lanthanum // Ceramics international. Oxford: Elsevier. Vol. 49, no. 2, p. 2373-2379.
Kareiva, A. (su bendraaut., 2022). Influence of different diffusion rates of reaction reagents on the synthesis of yttrium aluminium garnet (YAG) // Journal of mathematical chemistry. New York: Springer. Vol. 60, iss. 1, p. 172-183.
Kareiva, A. (2021). Nuostabusis cheminių elementų pasaulis. Vilnius: Lietuvos mokslų akademija.
Bendrame mokslo darbų sąraše yra arti 800 mokslinių darbų (8 knygos, 312 moksliniai straipsniai, 399 konferencijų tezės, 5 patentai ir 66 kiti darbai).

Vadovavimas ir oponavimas disertaciniams darbams:

VADOVAVIMAS DOKTORANTAMS

  1. Algimantas Baranauskas. Zolių-gelių proceso metalų acetatinėse-tartratinėse sistemose tyrimas.  Vilniaus universitetas, Vilnius, Lietuva, 2002, 101 p.
  2. Irma Pakutinskienė. Kai kurių aliuminatų sintezė zolių-gelių metodu. Vilniaus universitetas, Vilnius, Lietuva, 2004, 95 p.
  3. Asta Leleckaitė. Granatų struktūros junginių sintezė zolių gelių metodu. Vilniaus universitetas, Vilnius, Lietuva, 2005, 90 p.
  4. Jūratė Senvaitienė. Kultūros objektų charakterizavimas ir cheminių konservavimo procesų jų degradacijai tyrimas. Vilniaus universitetas, Vilnius, Lietuva, 2006, 105 p.
  5. Jonas Kiuberis. Zolių-gelių chemijos proceso panaudojimas kultūros vertybių konservavime. Vilniaus universitetas, Vilnius, Lietuva, 2006, 84 p.
  6. Edita Garškaitė. Pakaitų ir legiravimo efektų įvairiuose granatuose tyrimas. Vilniaus universitetas, Vilnius, Lietuva, 2006, 97 p.
  7. Giedrė Nenartavičienė. Pakaitų efektų įvairiuose superlaidininkuose tyrimas. Vilniaus universitetas, Vilnius, Lietuva, 2007, 105 p.
  8. Artūras Žalga. Zolių-gelių sintezės metodo taikymas įvairiems superlaidininkams sintetinti. Vilniaus universitetas, Vilnius, Lietuva, 2008, 109 p.
  9. Irma Bogdanovičienė. Biomedicininių keraminių medžiagų sintezė ir tyrimas. Vilniaus universitetas, Vilnius, Lietuva, 2008, 117 p.
  10. Toma Klemkienė. Y1-xMxBa2Cu4O8 superlaidininkų sintezė zolių-gelių metodu ir pakaitų efektų juose tyrimas. Vilniaus universitetas, Vilnius, Lietuva, 2008, 127 p.
  11. Sigutė Čižauskaitė. Perovskito struktūros aliuminatų ir kobaltatų sintezė zolių-gelių metodu. Vilniaus universitetas, Vilnius, Lietuva, 2009, 143 p.
  12. Dalia Jonynaitė. Kobalto neorganinių pigmentų istorinių analogų tyrimas ir naujų sintezė zolių-gelių metodu. Vilniaus universitetas, Vilnius, Lietuva, 2011, 115 p.
  13. Simas Šakirzanovas. Modernieji Sm2+/3+ fosforai artimosios ultravioletinės spinduliuotės keitikliams. Vilniaus universitetas, Vilnius, Lietuva, 2011, 112 p.
  14. Natalija Dubnikova. Lantanoidų aliuminio granatų sintezė zolių-gelių metodu ir apibūdinimas. Vilniaus universitetas, Vilnius, Lietuva, 2011, 88 p.
  15. Aurelija Gatelytė. Naujų juodųjų pigmentų sintezė ir tyrimas. Vilniaus universitetas, Vilnius, Lietuva, 2012, 117 p.
  16. Kristina Klemkaitė-Ramanauskė. Mg/Al, Co/Mg/Al ir Ni/Mg/Al sluoksniuotų dvigubų hidroksidų sintezė, modifikavimas ir apibūdinimas. Vilniaus universitetas, Vilnius, Lietuva, 2012, 89 p.
  17. Artūras Katelnikovas. Liuminescencinių medžiagų sintezė, charakterizavimas ir taikymas kietakūniams šviesos šaltiniams. Vilniaus universitetas, Vilnius, Lietuva, 2012, 119 p.
  18. Andrius Stanulis. Multifunkcinių alavo junginių sintezė ir apibūdinimas. Haselto universitetas, Haseltas, Belgija ir Vilniaus universitetas, Vilnius, Lietuva, 2014, 144 p.
  19. Justė Trinkūnaitė-Felsen. Kalcio hidroksiapatito, sintetinto naudojant natūralias pradines medžiagas, tyrimas. Vilniaus universitetas, Vilnius, Lietuva, 2014, 118 p.
  20. Audronė Sabaliauskienė. Pasirinktų fosfatų ir silikatų sintezė, tyrimas ir galimi taikymai. Vilniaus universitetas, Vilnius, Lietuva, 2014, 132 p.
  21. Ramūnas Skaudžius. Pakeistų itrio aliuminio ir itrio galio granatų sintezė ir tyrimas. Vilniaus universitetas, Vilnius, Lietuva, 2014, 95 p.
  22. Erika Kielė. Naujų metodų metaliniams kultūros paveldo dirbiniams konservuoti kūrimas ir taikymas. Vilniaus universitetas, Vilnius, Lietuva, 2015, 123 p.
  23. Milda Malakauskaitė-Petrulevičienė. Kalcio hidroksiapatito plonų sluoksnių ant įvairių padėklų sintezė zolių-gelių metodu ir apibūdinimas. Vilniaus universitetas, Vilnius, Lietuva,  2016, 134 p.
  24. Martynas Misevičius. Pasirinktų stroncio aliuminatų sintezė, struktūrinis apibūdinimas ir optinės savybės. Vilniaus universitetas, Vilnius, Lietuva, 2016, 104 p.
  25. Aleksej Žarkov. YSZ ir GDC keraminių medžiagų sintezė šiuolaikiniais metodais ir analizinis apibūdinimas. Vilniaus universitetas, Vilnius, Lietuva, 2016, 112 p.
  26. Tomas Petrėnas. Šiuolaikinių keramikos konservavimo metodų kūrimas ir pritaikomumo tyrimas. Vilniaus universitetas, Vilnius, Lietuva, 2017, 102 p.
  27. Lina Pavasarytė. Lantanoidų aliuminio granatų sintezė zolių-gelių metodu ir liuminescencinių bei struktūrinių savybių tyrimas. Vilniaus universitetas, Vilnius, Lietuva, 2018, 111 p.
  28. Skirmantė Butkutė. Naujų liuminescencinių medžiagų sintezė ir apibūdinimas: tipiniai oksidiniai fosforai ir galimos inertinės matricos. Vilniaus universitetas, Vilnius, Lietuva, 2018, 117 p.
  29. Olga Opuchovič. Darniosios chemijos vystymas daugiafunkciniams geležies neorganiniams junginiams gauti. Vilniaus universitetas, Vilnius, Lietuva, 2018, 113 p.
  30. Eglė Gražėnaitė. Žalieji neorganiniai pigmentai: istorinių tyrimas ir naujų sintezė zolių-gelių metodu. Vilniaus universitetas, Vilnius, Lietuva, 2018, 96 p.
  31. Andrius Laurikėnas. Metaloorganinės struktūros (MOF): sintezė ir apibūdinimas. Vilniaus universitetas, Vilnius, Lietuva, 2019, 84 p.
  32. Vilma Jonauskė. Kalcio hidroksiapatito dangų ant nerūdijančio plieno padėklų sintezė ir padėklų paviršiaus modifikavimo įtakos dangų kokybei tyrimas. Vilniaus universitetas, Vilnius, Lietuva, 2019, 105 p.
  33. Aurelija Smalenskaitė. Sluoksniuotieji dvigubi hidroksidai: sintezė, apibūdinimas, modifikavimas ir lantanoidų jonų pakaitų įtaka liuminescencinėms savybėms. Vilniaus universitetas, Vilnius, Lietuva, 2020, 156 p.
  34. Denis Sokol. Katijonų ir anijonų pakaitų įtakos Mg-Al sluoksniuotų dvigubų hidroksidų susidarymui ir savybėms tyrimas. Vilniaus universitetas, Vilnius, Lietuva, 2020, 125 p.
  35. Pranas Ušinskas. Kalcio hidroksiapatito plonų sluoksnių tikslinis dizainas. Vilniaus universitetas, Vilnius, Lietuva, 2020, 120 p.
  36. Aušra Čiuladienė. Senųjų rašytinių šaltinių dažų ir rišiklių tyrimas. Vilniaus universitetas, Vilnius, Lietuva, 2021, 172 p.
  37. Ligita Valeikienė. Naujų sluoksniuotų dvigubų hidroksidų sintezė, modifikavimas ir savybių tyrimas. Vilniaus universitetas, Vilnius, Lietuva, 2021, 131 p.
  38. Akvilė Ežerskytė-Misevičienė. Kalcio hidroksiapatito sintezė, apibūdinimas ir katalizinio aktyvumo tyrimas. Vilniaus universitetas, Vilnius, Lietuva, 2021, 100 p.
  39. Ramūnas Diliautas. Bismuto mišrių feritų ir manganitų sintezė ir tyrimas. Vilniaus universitetas, Vilnius, Lietuva, 2022, 108 p.
  40. Šiuo metu esu dar 5 doktorantų mokslinis vadovas.

Vadovavimas stažuotojams

Dr. Olga Ščit (2011-2012).
Dr. Živilė Stankevičiūtė (2012-2014).
Dr. Ala Chodasovskaja (2013-2015).
Dr. Aleksandra Prichodko (2013-2015).
Dr. Aleksej Žarkov (2020-2022).
Dr. Eva Raudonytė-Svirbutavičienė (2021-2023).

 Vadovavimas tyrėjams

Matthias Ahlhelm. Clausthal Technical University, Clausthal-Zellerfeld, Germany (2007; 6 months).
Serdar Culunlu. Abant Izzet  Baysal University, Bolu, Turkey (2012; 6 months).
Sukru Ceylan. Abant Izzet  Baysal University, Bolu, Turkey (2012-2013; 6 months).
Sung-Wei Yang. National Taipei University of Technology, Taipei, Taiwan (2013; 1 month).
Veronika V. Tomina. Chuiko Institute of Surface Chemistry NAS of Ukraine, Kyiv, Ukraine (2014; 2 months).
Esra Gul. Abant Izzet  Baysal University, Bolu, Turkey (2014; 6 months).
Seval Karakus. Abant Izzet  Baysal University, Bolu, Turkey (2014; 9 months).
Adrian Podlinski. Muenster University of Applied Sciences, Steinfurt, Germany (2014; 6 months).
Marlene Runte. Muenster University of Applied Sciences, Steinfurt, Germany (2014; 6 months).
Linda Vecbiskena. Riga Technical University, Riga, Latvia (2014-2015; 10 months).
Dr. Po-Yang Peng. National Taipei University of Technology, Taipei, Taiwan (2015; 2 months).
Daniel Eduardo Loureiro Vieira, University of Aveiro, Aveiro, Portugal (2015; 1 month).
Serdar Culunlu. Abant Izzet  Baysal University, Bolu, Turkey (2015-2016; 9 months).
Esra Gul. Abant Izzet  Baysal University, Bolu, Turkey (2015-2016; 9 months).
Anze Simic. University of Maribor, Slovenia (2015-2016; 12 months).
Daniel Eduardo Loureiro Vieira, University of Aveiro, Aveiro, Portugal (2016; 3 months).
Dr. Claudia Rocha, Smallmatek – Small Materials and Technologies, Lda., Aveiro, Portugal (2016; 1 month).
Eliana Malheiro, Smallmatek – Small Materials and Technologies, Lda., Aveiro, Portugal (2016; 1 month).
Edgars Elsts, University of Latvia, Institute of Solid State Physics, Latvia (2016; 1/2 month).
Kubra Turan. Dumlupinar University, Kütahya, Turkey (2016; 2 months).
Semanur Sen. Dumlupinar University, Kütahya, Turkey (2016; 3 months).
Musa Mohammed Kaba. Abant Izzet  Baysal University, Bolu, Turkey (2016; 3 months).
Gozde Sahin. Abant Izzet  Baysal University, Bolu, Turkey (2016; 2 months).
Shuang Huei Chen, National Taipei University of Technology, Taipei, Taiwan (2017; 3 months).
Fatma Yalcin. Abant Izzet  Baysal University, Bolu, Turkey (2017; 3 months).
Serdar Hizarci. Abant Izzet  Baysal University, Bolu, Turkey (2017; 2 months).
Yuhei Tanaka, Kanagawa University, Japan (2017-2018; 10 months).
Fatma Yalcin. Abant Izzet  Baysal University, Bolu, Turkey (2018; 6 months).
Liska Fadliyani. Abant Izzet  Baysal University, Bolu, Turkey (2018; 6 months).
Joana Maia. Smallmatek – Small Materials and Technologies, Lda., Aveiro, Portugal (2018; 1 month).
Daniel Eduardo Loureiro Vieira, University of Aveiro, Aveiro, Portugal (2018; 1 month).
Musa Mohammed Kaba. Abant Izzet  Baysal University, Bolu, Turkey (2019; 6 months).
Daniela Kujawa. Nanoceramics, Inc., Wroclaw, Poland (2022; 1 month).
Dr. Sapargali Pazylbek, South Kazakhstan State Pedagogical University, Shymkent,Kazakhstan (2022; 7 months).
Dr. Vita Zalite, Riga technical University, Riga, Latvia (2022; 1 month).

Kviestiniai pranešimai moksliniuose seminaruose:

Helsinkio technologijos universitete (Suomija), Stokholmo universitete (Švedija), Harvardo universitete (JAV), Rice universitete (JAV), Geteborgo universitete (Švedija), Orhus universitete (Danija), Limburgo universitetiniame centre (Belgijoje), Talino technikos universitete (Estija), Sarlando universitete (Vokietija), Tiubingeno universitete (Vokietija), Brno universitete (Čekija), Gdansko universitete (Lenkija),  Prahos universitete (Čekija), Vienos technologijos universitete (Austrija), Norvegijos mokslo ir technologijos universitete (Norvegija), Kelno universitete (Vokietija), Maltos universitete (Malta), Miunsterio taikomųjų mokslų universitete (Vokietija), Berno universitete (Šveicarijoje), Latvijos universitete (Latvija), Klausthalės technologijos universitete (Vokietija), Nacionaliniame Taipėjaus technologijos universitete (Taivanis), Paul Scherrer institute (Šveicarija), Kun Shan universitete (Taivanis), Taipejaus medicinos universitete (Taivanis), Mariboro universitete (Slovėnija), Venecijos universitete (Italija), Strasbūro universitete (Prancūzija), Tartu universitete (Estija), Georgetown universitete (JAV), Kyushiu universitete (Japonija), Kioto universitete (Japonija), Kanagavos universitete (Japonija), Osakos prefektūros universitete (Japonija), Torūnės universitete (Lenkija), Lulea technologijos universitete (Švedija),  Leipcigo universitete (Vokietija), Graco universitete (Austrija), Lenkijos mokslų akademijos Vroclavo žemų temperatūrų institute (Lenkija), Katanijos universitete (Italija).

Konferencijos:

Labai daug.

Stažuotės:

Skaičiau kviestinius pranešimus moksliniuose seminaruose Helsinkio technologijos universitete (Suomija), Stokholmo universitete (Švedija), Geteborgo universitete (Švedija), Orhus universitete (Danija), Talino technikos universitete (Estija), Sarlando universitete (Vokietija), Tiubingeno universitete (Vokietija), Brno universitete (Čekija), Gdansko universitete (Lenkija),  Prahos universitete (Čekija), Vienos technologijos universitete (Austrija), Norvegijos mokslo ir technologijos universitete (Norvegija), Kelno universitete (Vokietija), Maltos universitete (Malta), Miunsterio taikomųjų mokslų universitete (Vokietija), Latvijos universitete (Latvija), Nacionaliniame Taipėjaus technologijos universitete (Taivanis), Paul Scherrer institute (Šveicarija), Kun Shan universitete (Taivanis), Taipejaus medicinos universitete (Taivanis), Venecijos universitete (Italija), Strasbūro universitete (Prancūzija), Tartu universitete (Estija), Georgetown universitete (JAV), Kyushiu universitete, Japonijoje, Torūnės Mikolojaus Koperniko universitete, Lenkijoje, Lulea technologijos universitete, Švedijoje  Leipcigo universitete, Vokietijoje, Graco universitete, Austrijoje. 

Bendradarbiavimas ir projektai:

  1. NATO bendradarbiavimo grantas „Optinės ir lubrikacinės nanostruktūrinės funkcinės dangos ir jų taikymas” (2003-2004).
  2. Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo projektas „Didelės energijos jonų srautais sutankintų optinių dangų technologijų sukūrimas” (SOPTDANGOS) (2003-2006).
  3. Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo projektas „Heterogeninių procesų ir sistemų veikimo mechanizmų kompiuterinis modeliavimas” (MODELITA) (2003-2006).
  4. 6-os Europos programos integruotas projektas „Ląstelių programinis valdymas nanoįrenginiais“ (CellPROM) (2004-2007).
  5. Vilniaus universiteto inovacinis projektas „Archeologinių kultūros vertybių (keramika, metalas, stiklas, gintaras) tyrimas bei konservavimo metodų kūrimas.“ (2007-2008).
  6. Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo projektas „Specialiosios paskirties optinės dangos lazeriams(LADA) (2007-2009).
  7. Lietuvos mokslo tarybos projektas „Mikro- ir nanostruktūros kietojo oksido mikro kuro elementams“ (MIKROKOKE) (2010-2011).
  8. Lietuvos mokslo tarybos podoktorantūros stažuotės projektas „Naujų nano-optinių medžiagų sintezė zolių-gelių metodu ir jų apibūdinimas“ (SF-PD-2010-08-10-0228) (2011-2012).
  9. Lietuvos mokslo tarybos tyrėjų (Taivanis-Latvija-Lietuva) mobilumo ir jų mokslinių tyrimų finansavimo projektas „Nanostruktūrintos funkcinės medžiagos biotechnologiniams ir optiniams taikymams“ (TAP-04/2011) (2011-2013).
  10. Lietuvos mokslo tarybos podoktorantūros stažuotės projEKTAS „Kalcio nanofosfatų sintezė zolių-gelių metodu, apibūdinimas ir panaudojimas odontologijoje bei ortopedijoje“ (SF-PD-2012-01-16-0294) (2012-2013).
  11. Lietuvos mokslo tarybos projektas, vykdomas pagal dvišalę tarpvalstybinę sutartį (Lietuva-Ukraina) „Naujų zolių-gelių medžiagų dizainas biotechnologiniams taikymams“ (TAP LU 04/2012) (2012-2013).
  12. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Švietimo ir mokslo ministerijos projektas, vykdomas pagal Neformaliojo suaugusių švietimo programą „Kultūros vertybių restauravimo ir konservavimo teorija ir šiuolaikinės technologijos“ (2013).
  13. Lietuvos mokslo tarybos podoktorantūros stažuotės projektas „Hibridinių organinių-neorganinių nanomedžiagų sintezė zolių-gelių metodu, apibūdinimas ir taikymas moderniose technologijose“ (SF-PD-2012-12-31-0397) (2013-2014).
  14. Lietuvos mokslo tarybos podoktorantūros stažuotės projektas „Naujų kalcio hidroksiapatito nanodangų, taikomų medicinoje ir biotechnologijoje, kūrimas ir tyrimas“ (SF-PD-2013-06-28-0480) (2013-2014).
  15. Lietuvos mokslo tarybos projektas „Membraninių struktūrų technologijos kietųjų elektrolitų kuro mikroelementams“ (MIKROKOKE-2) (2012-2014).
  16. COST veiklos Nr. MP1202 projektas „Hibridinių organinių-neorganinių sąlyčio paviršių racionalus dizainas: kitas žingsnis link šiuolaikinių funkcinių medžiagų“ (2012-2016).
  17. HORIZON 2020 MSCA-RISE-2014: Marie Skłodowska-Curie mokslo ir inovacijos personalo mobilumo projektas „TUMOCS: Deguonies oktaedrinių struktūrų pagrindu nauji reguliuojami multiferoikai” (2014-2018).
  18. Lietuvos mokslo tarybos tyrėjų (Lietuva-Japonija) mobilumo ir jų mokslinių tyrimų finansavimo projektas „Geresnėmis kaulų priauginimui savybėmis pasižyminčių žemo kristališkumo kalcio fosfatų sintezė ir šių implantų pradinis in vivo vertinimas“ (KALFOS) (LJB-2/2015) (2015-2017).
  19. Lietuvos mokslo tarybos projektas „3D SEM – naujas įrankis tikslingai apibūdinti riebalinį audinį ir nustatyti metabolinių susirgimų ankstyvųjų stadijų faktorius“ (SEMAT), vykdomas pagal nacionalinę mokslo programą „Sveikas senėjimas“ (SEN-16014) (2016-2018).
  20. Lietuvos mokslo tarybos Žilibero projektas, vykdomas pagal dvišalę tarpvalstybinę sutartį (Lietuva-Prancūzija) „Magnetinių nanomedžiagų sintezė aplinkai draugišku zolių-gelių metodu ir taikymas medicinoje“ (MAGNA) (TAP LZ-17-009) (2017-2018).
  21. HORIZON 2020 MSCA-RISE-2017: Marie Skłodowska-Curie mokslo ir inovacijos personalo mobilumo projektas „TransFerr: Pereinamųjų metalų oksidų metastabilios fazės: kelias link aukštesnės kokybės ferosavybių” (2017-2021).
  22. Lietuvos mokslo tarybos tyrėjų (Lietuva-Baltarusija) mobilumo ir bendradarbiavimo projektas „Naujos nanostruktūrinės katalitinės medžiagos feritų pagrindu“ (NOCAMAT) (No. S-LB-19-2) (2019-2020).
  23. Lietuvos mokslo tarybos mokslinių grupių projektas “Naujos kartos medžiagos šviesos technologijoms: optinių savybių ir struktūros koreliacija tikslinės sintezės kelrodžiui sudaryti” (NEGEMAT) (No. S-MIP-19-59) (2019-2022).
  24. Lietuvos mokslo tarybos podoktorantūros stažuotės projektas „Kitais jonais pakeistų kalcio fosfatų sintezė per fazių transformacijos procesus“ (09.3.3-LMT-K-712-19-0069) (2020-2021).

Kita informacija:

Šeima: Trys vaikai.
Pomėgiai: Darbas.

Darbovietė ir pareigos:

Nuo 2022 m. Chemijos ir geomokslų fakulteto dekanas, Vilniaus universitetas.